Laisvųjų konservatorių partija

Laisvjų konservãtorių pártija, įkurta Kulturkampfo metu (1866) Prūsijos Karalijos seime (landtage). Laisvųjų konservatorių partijos daugumą sudarė nuo Konservatorių partijos atskilusi reformistų grupė, palaikiusi Otto von Bismarcko politiką. 1871 įkūrus Vokietijos imperiją, Laisvųjų konservatorių partija pasivadino Vokiečių valstybine partija, siekusia ginti valdžios ir pramonininkų interesus. Laisvųjų konservatorių partija (kaip kitos politinės partijos) turėjo rėmėjų iš Mažosios Lietuvos. Pvz., Klaipėdos–Šilutės apygardoje vienas aktyviausių Laisvųjų konservatorių partijos rėmėjų buvo Klaipėdos mokytojas Adomas Einaras. Į 1893–1898 Ciesorystės seimą (Reichstagą) kandidatavo Laisvųjų konservatorių partijos narys, komercijos patarėjas iš Klaipėdos V. Pietschas; į 1912–1918 Ciesorystės seimą – Laisvųjų konservatorių partijos narys, buvęs ministras von Moltke. Būta nesutarimų tarp mažlietuvių politikų dėl agitacijos už Laisvųjų konservatorių partijos kandidatus (pvz., tarp Jono Vanagaičio ir Viliaus Gaigalaičio per 1912–1918 Ciesorystės seimo rinkimus). Mažojoje Lietuvoje Laisvųjų konservatorių partijos atstovai nebuvo išrinkti į Ciesorystės seimą, geriau sekėsi rinkimai į Karalijos seimą. Tilžės–Lankos apygardoje į 1882–1898 Karalijos seimą kandidatavo Laisvųjų konservatorių partijos narys, dvarininkas iš Pervalkiškių Veiszas; Ragainės–Pilkalnio apygardoje 1882–1885, 1888–1893, 1893–1898 kandidatavo šios partijos narys, dvarininkas Keepke; 1898–1903, 1903–1908 – partijos narys, dvarininkas iš Kelmiškaičių Bremeris. 1918 Laisvųjų konservatorių partija vėl susijungė su Vokiečių konservatorių partija.

L: Rimka A. Prūsų Lietuva ir lietuviai // Lietuvos Žinios, 1914, nr. 43–160; Bruožis A. Lietuvos politikos veidrodis. K., 1923; Vanagaitis J. Kovos keliais. Klaipėda, 1938.

Algirdas Antanas Gliožaitis