kultūrkampfas

kultrkampfas (vok. Kulturkampf), Otto von Bismarcko vadovaujamos Vokietijos (ypač Prūsijos) valdžios konfliktas su parlamentine (katalikams atstovaujančia) partija ir katalikybe. Kultūrkampfas prasidėjo 1871, aršiausias tapo 1875, atslūgo po 1878. Kultūrkampfo priežasčių būta įvairių (žmonių pasaulėžiūrai turėjo įtakos G. Hegelio teorija apie neribotą valstybės laisvę ir galią, prieš Bažnyčią nusistatęs liberalizmas). Vokietijoje nepasitenkinimą sukėlė popiežiaus Pijaus IX enciklika Syllabus, paskelbtoji popiežiaus neklaidingumo dogma (1870). 1871 VII 8 Prūsijos kulto ministerijoje panaikintas katalikų tikybos departamentas. 1872 Prūsijoje katalikų mokyklos paverstos valstybinėmis. Po katalikų vyskupų protesto Prūsijos valdžia ištrėmė iš šalies jėzuitus ir kitus vienuolius, uždraudė jiems mokyklose mokyti. 1873 gegužės mėn. naujais įstatymais suvaržytos 1850 konstitucijoje garantuotos Katalikų Bažnyčios teisės. Bažnytines vietas galėjo užimti tik Vokietijoje mokslus baigę ir valstybinius egzaminus išlaikę dvasininkai. Istorinis karališkasis tribunolas Bažnyčios reikalams (galėjęs nušalinti katalikus dvasininkus iš pareigų). Vyskupai kunigus galėjo bausti tik už bažnytinius nusikaltimus, bet ne už Bažnyčiai priešingų įstatymų laikymąsi. Šiems įstatymams priešinosi popiežius, katalikai vyskupai ir juos palaikantieji. Katalikų vadas Windhorstas paskelbė pasyvų pasipriešinimą, tada valdžia pradėjo naudoti jėgą ir prievartą. Prasidėjo trėmimai, kalinimai, piniginės bausmės, katalikiškų įstaigų uždarinėjimas. Suimti Gniezno–Poznanės arkivyskupas Ledóchowskis, Fuldos vyskupas Koopas ir kitų Prūsijos sričių katalikai vyskupai. 1874 Prūsijoje įvesta civilinė santuoka, vyskupijų valdytojai įpareigoti laikytis valdžios įstatymų, atšauktas Prūsijos pasiuntinys prie Šventojo Sosto. 1875 II 5 Pijus IX savo laiške Vokietijos vyskupams 1873 gegužės mėn. įstatymus paskelbė negaliojančiais. Bismarckas stengėsi kultūrkampfą išplėsti į kitus kraštus, bet jam nesisekė. 1875 privalomas civilinės santuokos įstatymas įsigaliojo visoje Vokietijoje, nutraukta valstybės parama Bažnyčiai, uždaryti vienuolynai, išskyrus besirūpinančius ligonių slaugymu. Kultūrkampfas aštriausias buvo Prūsijoje. 1878 iš 12 katalikų vyskupų pareigas eiti galėjo tik 4, uždarytos kunigų seminarijos, keli šimtai parapijų neturėjo kunigų. Popiežiumi išrinkus Leoną XIII (1878), prasidėjo Prūsijos ir Romos suartėjimas. 1882 atkurta pasiuntinybė prie Šventojo Sosto. Pamažu panaikinti kai kurie antikatalikiški įstatymai, leista įsikurti vienuolynams, jiems dirbti auklėjamąjį darbą, pripažintas popiežiaus autoritetas Vokietijos katalikams, panaikinti valstybiniai egzaminai dvasininkams. Išlikusių apribojimų taikymas sušvelnintas (tarp jų civilinės santuokos įstatymas). 1890 panaikintas įstatymas, leidžiantis ištremti dvasininkus, 1891 atkurta valstybės parama Katalikų Bažnyčiai. Potvarkiai prieš jėzuitus atšaukti tik 1917. Bismarcko siektos naudos kultūrkampfas valstybei neatnešė. Kultūrkampfo politika atsiliepė ir Mažajai Lietuvai.

L: Mast P. Kleine Geschichte West- und Ostpreussens // Kulturelle Arbeitshefte, 1997, Nr. 32.

LE