Mažosios Lietuvos
enciklopedija

kinematografija

Mažoji Lietuva dokumentinėje ir meninėje kinematografijoje.

kinematogrāfija. Mažoji Lietuva įamžinta dokumentinėje ir meninėje kinematografijoje.

Dokumentinė kinematografija. 1913 VI 18–VII 11 Mažojoje Lietuvoje filmavo JAV lietuvis Antanas Račiūnas, kuris domėjosi išnykusios prūsų tautos žemėmis, miestų architektūra, ieškojo prūsų palikuonių. Tilžėje ir Karaliaučiuje A. Račiūnas filmavo lietuvių draugijos narius. Šie filmai neišliko. du anglų operatoriai kino juostoje užfiksavo 1923 Klaipėdos krašto sukilimo įvykius. Jau vasario pradžioje šis filmas parodytas Kauno Triumfo kino teatre. Lietuvoje rengti trumpi dokumentiniai filmai apie Klaipėdos kraštą: Pažinkime Klaipėdą (operatorius Stepas Uzdonas, 1933), Žvejų šventė Juodkrantėje (Stasys Vainalavičius, 1933), Kaunas–Klaipėda (J. Reichertas, 1933), Pirmoji Jūros diena Klaipėdoje (Kazys Lukšas, 1934) ir kiti. XX a. pradžioje Karaliaučiuje veikė mokomųjų kino filmų studija. Apie 1930 vokiečių kinematografininkai parengė dokumentinį filmą Kelionė po Prūsiją, kuriame pateikė krašto žemėlapį, Rytprūsių vietovių bei gyvenviečių (Karaliaučiaus, Tilžės, Kuršių nerijos ir marių, Baltijos jūros ir kt.) vaizdus. Šis profesionalumu, dideliu užmoju bei originalumu pasižymintis filmas – tikras Mažosios Lietuvos istorijos liudininkas. Po 1944 ši kino juosta pateko į Maskvos archyvą. Kultūros mecenatas Antanas Mikalajūnas filmo kopiją padovanojo Lietuvos vaizdo ir garso archyvui. Tarpukariu vaizdingos Rytprūsių vietos dažnai filmuotos įvairioms reklaminėms ir pažintinėms kino juostoms. Daug jų žuvo per Antrąjį pasaulinį karą. Dabar žinomi jų fragmentai. 1950 Balys Gaidžiūnas nufilmavo Vydūną Düselldorfe (ši juosta saugoma Lietuvos televizijoje). LSSR dokumentiniai filmai kurti apie Ievą Simonaitytę, Kristijoną Donelaitį, laivus ir jūrininkus, Klaipėdos krašto gyvenvietes (tačiau nuslepiant tikrąją krašto praeitį ir įvykius po 1944). 1998 Lietuvos televizijos (LTV) filmų studija sukūrė 3 filmų ciklą apie Mažąją Lietuvą Lietuvininkų žemė: Vėtrungės, Neringos vištelės, Krikštai (filmų autoriai A. Kalinauskienė ir R. Jarašauskas). LTV filmotekoje saugomos nuo 1991 sukurtos pažintinės televizijos laidos apie Mažąją Lietuvą: Kurėno sugrįžimas, Tarp žemės ir dangaus (apie Herkų Mantą), Mažoji Lietuva Birutės Baltrušaitytės poezijoje, Imkiet mani ir skaitykiet (Martyno Mažvydo pirmosios knygos 450-mečiui), Zauerveinas, Tilžės aktas, Mažosios Lietuvos giesmynai, Martynas Jankus, Pūki stinta, Vilko vaikai, Nuo Karvaičių iki Karaliaučiaus (apie Martyną Liudviką Rėzą), Užpustyti kaimai (scenarijaus autorė A. Kalinauskienė). Režisierius R. Gruodis parengė filmą Dykra.

Meninė kinematografija. XX a. pradžioje gyvenimą Mažojoje Lietuvoje atspindėjo Vokietijoje ekranizuoti rašytojo Hermanno Sudermanno kūriniai: Jonas ir Erdmė (po 1910; apie 1959 savaip ekranizuotas Rytų Vokietijoje), „Kelionė į Tilžę“ (ekranizuota 3 kartus). Lietuvininkų gyvenimo motyvai buvo įvairiai perdirbami (pvz., nacių laikais į Tilžę keliavo jau vokiečiais virtę H. Sudermanno herojai). Mažosios Lietuvos fragmentai rodyti ir kituose iki 1945 Vokietijoje sukurtuose kino filmuose. Krašto istorijos motyvai minėti vokiečių kino filmuose apie Prūsijos valdovus, karalienę Luizę, princo Wilhelmo ir Elizos Radvilaitės (Radziwil) meilę. Sovietų Lietuvoje sukurtuose filmuose Suominis (1961, scenaristas ir režisierius A. Kundelis), Jausmai (1968, režisierius V. Žalakevičius ir kiti) pagal to meto nuostatas rodytas pajūrio žmonių gyvenimas. 1972 pastatytas reikšmingas istorinis vaidybinis filmas Herkus Mantas (apie Didįjį prūsų sukilimą; scenarijus S. Šaltenio J. Grušo tragedijos motyvais, pagrindinį vaidmenį sukūrė A. Šurna, režisierius M. Giedrys). 1980 H. Sudermanno apysakos Kelionė į Tilžę motyvais pastatytas filmas Kelionė į rojų (scenarijus S. Šaltenio, režisierius A. Žebriūnas). 1984 sukurtas filmas Moteris ir keturi jos vyrai (Holgerio Drachmanno novelės Romanas kopose motyvais; scenarijaus autorius ir režisierius A. Puipa) vaizdavo XIX a. pradžios Kuršių nerijos žvejų gyvenimą. 1986 Lietuvos telefilmas ekranizavo Ievos Simonaitytės romaną Vilius Karalius (pagrindinį vaidmenį atliko K. Žilinskas, scenarijus ir režisūra V. Bačiulio). Dažnai lietuviškuose kino filmuose kaip fonas vaizduotas Lietuvos pajūris, efektingi Kuršių nerijos vaizdai. 2000 sukurtas filmas Elzė iš Gilijos (pagal Ernsto Wiecherto apysaką Šaktarpis, vaidino E. Jaselskytė ir kiti, režisierius A. Puipa). Iš Mažosios Lietuvos kilę ir pasaulyje pagarsėję kinematografijos veikėjai: aktorė Cornell Borchers, kino ir televizijos režisierius Günteris Grawertas (1930 VIII 22 Klaipėdoje–1996 Vokietijoje), pastatęs 3 kino ir daug televizijos filmų. Sovietų kinematografininkai Mažojoje Lietuvoje senuosius miestus ir pastatus naudojo kaip dekoracijas filmams apie karą, juos padegdavo (taip sudeginta Tilžės vokiečių bažnyčia), sprogdindavo (kaip Ragainės pilį ir kita).

L: Mikužienė I. Pradininkai // Dienovidis. 1999, nr. 24, p. 12–13.

MLFA

Martynas Purvinas

Gediminas Šimkus

Iliustracija: Lomės ir kuršlaiviai mariose. Kadrai iš dokumentinio filmo „Kelionė po Prūsiją“, apie 1930 / Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo

Iliustracija: Karaliaučiaus panorama. Kadrai iš dokumentinio filmo „Kelionė po Prūsiją“, apie 1930 / Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo