Kauno buriuotojai Klaipėdos krašte

Kaũno buriúotojai Klapėdos kraštè. Kauno jūrų skautų Algimanto draugovė, atgavus Klaipėdos kraštą (1923), pradėjo ruoštis, o 1924 pavasarį atliko pirmą žygį Nemunu iš Kauno į Klaipėdą ir atgal. Plaukė Lietuvos jachtklubo burinėmis jūrinėmis valtimis Gulbė (vadas K. Jurgėla) ir Ruonis (vadas Povilas Labanauskas). 1929 Lietuvos jachtklubas įkūrė skyrių Klaipėdoje ir, pertvarkęs Kauno skyriaus bazę (apie 1932), pasivadino Perkūno jachtklubu. 1932–1935 jūrine 8 irklų valtimi Vadas kauniečiai atliko keletą žygių į Klaipėdą, Juodkrantę, Nidą, Palangą. 1936–1939 jūrų skautai burinėmis valtimis mokėsi buriuoti ir plaukdavo į Klaipėdą, Nidą, Smalininkus atlikti praktikos. 1932 Kaune įsteigti Kūno kultūros rūmai tvarkė visos Lietuvos (taip pat ir Klaipėdos krašto) sportinį gyvenimą. 1933 susikūrė Lietuvos buriuotojų sąjunga, kurios būstinė buvo Klaipėdoje. Ji 1937 suorganizavo regatą Palangoje, o 1938 – pirmą tarptautinę regatą Klaipėdoje (atviroje jūroje) ir Nidoje (Kuršių mariose). 1936 įsteigtoje Klaipėdos Buriavimo mokykloje mokėsi nemažai kauniečių – pirmojoje laidoje jie sudarė daugiau kaip 60% visų mokinių. Du šios mokyklos mokiniai jūrų skautai J. Garmus ir S. Niemčinavičius žuvo 1936 VII 16 per audrą bangų nuplauti nuo Klaipėdos jūrų uosto pietų molo, kur instruktoriaus buvo pasiųsti stebėti jūros. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studentai įsigiję laivą įsteigė korporaciją Jūra, kurios nariai dažnai vykdavo į Klaipėdą buriuoti jūroje. Prieš pat Antrojo pasaulinio karo pradžią Vytauto Didžiojo universitete buvo organizuoti buriavimo kursai, paskaitas skaitė klaipėdietis Valteris Didžys. 1942 prie Kūno kultūros rūmų įsteigtas Vyriausiasis buriavimo komitetas (pirmininkas – V. Didžys). Organizuotos 3 apygardos: Vilniaus (vadovas K. Aglinskas), Šiaulių (vadovas Martynas Brakas) ir Kauno (vadovai – V. Petukauskas ir B. Stundžia). Kauniečiai buriuoti vykdavo į Klaipėdą, vėliau – į Šventąją. 1939 naciams užėmus Klaipėdą, jachtos buvo išplukdytos į Šventosios uostą. Ten buvo įrengta stovykla ir suorganizuoti jūrų skautų vadų kursai. 3/4 kursų klausytojų buvo kauniečiai. Po mokymų kursantai jachta Šaulys išplaukė į Liepoją, vėliau, vadovaujami kapitono P. Labanausko – į Slitenhamno uostą Gotlando saloje (Švedija). Kauno buriuotojų pastangos ir entuziazmas įkvėpė nemažai lietuvių jaunimo Kaune ir Klaipėdos krašte domėtis buriavimo sportu.

Drąsutis Palukaitis