Jonas Redveikis

Redveikis Jonas 1876Juodikiuose (Klaipėdos aps.) 1948Jurgiuose, kalvis, ūkininkas. Kaustydavo apylinkės arklius, apkaldavo vežimus, roges, skrynias, taisydavo žemės ūkio padargus ir įrankius. Atėjęs užkuriomis į Dumpius, vedė Urtę Skrandytę, kuri dirbdama prie siaurojo geležinkelio Klaipėda–Pėžaičiai ir plento tiesimo gerai uždirbo bei pasipildė savo kraitį. 1935 jie nusipirko Jurgiuose 36 ha dirbamos žemės ir 7 ha miško Vilkų ūkį, kuriame ėmėsi šeimininkauti žmona. Laikė geros veislės karvių bandą, tiekė pieną į Klaipėdą, vienu metu buvo atidariusi savo parduotuvę. Ūkyje daug darbų buvo mechanizuota, pvz., šulinyje buvo įrengtas rankinis siurblys, vanduo galvijams tekėjo tiesiai į lovius. Urtė Redveikienė buvo aktyvi lietuvininkė ir misionierė. Dviračiu važinėjo į surinkimus Klaipėdoje ir apylinkėje. 1939 nacistinei Vokietijai atplėšus Klaipėdos kraštą ji pasirinko Lietuvos pilietybę. Redveikis buvo pavyzdingas evangelikas liuteronas, rūpinosi vaikų religiniu auklėjimu. Vaikai giedojo Dovilų bažnyčios chore, dalyvavo sporto ir kultūros organizacijose, jaunųjų ūkininkų veikloje. Artėjant frontui Redveikis nesitraukė į Vakarus, o su žmona persikėlė į žento B. Fabijonavičiaus tėviškę Gelžyčiuose, Tverų valsčiuje, po karo visi grįžo į savo ūkį Jurgiuose. Žentas buvo Jurgių žemės ūkio kooperatyvo pirmininkas, dirbo Dovilų kooperatyvo parduotuvėje, prasidėjus kolektyvizacijai persikėlė į Draverną, dirbo žvejų artelės parduotuvės vedėju. Redveikis su žmona palaidoti Gedminų kapinaitėse. Dumpiuose gimė ir užaugo 7 Redveikių vaikai.

Anna (Ona) Tecinienė (1911–1910), santarietė, Lietuvos dviračių sporto meistrė (1934), triskart Lietuvos rekordininkė. Išvažiavusi į Vokietiją vertėsi siuvėjos amatu. Palaidota Mannheime.

Hansas (1912–1960) buvo baigęs Klaipėdos amatų mokyklą, Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo Vokietijos kariuomenėje.

Trūdė Fabijonavičienė (1913 X 14–2006 IV 17), ištekėjo už žemaičių bajorų Gedbudų palikuonio Bronislovo Fabijonavičiaus (1912–1987), tarnavusio pas tėvus ūkvedžiu. 1939 III 22 nacistinei Vokietijai atplėšus Klaipėdos kraštą jis padėjo Martynui Reisgiui pasitraukti į Didžiąją Lietuvą, rūpinosi jo šeima, kai ji sugrįžo su karo pabėgėliais, o 1948 buvo išvežta į Sibirą. Jos duktė Gertrūda Fabijonavičiūtė-Savickienė, g. 1939, medicinos sesuo, gyvena Giruliuose; vaikaitės: Dalia Savickaitė, g. 1960, kultūrologė, provaikaitė Milda (g. 1993); Aušra Subotkevičienė (g. 1962) epidemiologė, provaikaičiai Darius (g. 1983) ir Kęstas (g. 1985).

Vilius (1914–apie 1943) baigė Tauragės mokytojų seminariją. Antrojo pasaulinio karo metu mobilizuotas į Vokietijos kariuomenę, žuvo fronte.

Martynas (1915–1980), verslininkas, buvo baigęs Klaipėdos amatų mokyklą. 1935 tarnavo Lietuvos kariuomenėje, per Antrąjį pasaulinį karą buvo vermachto kareivis, pateko į rusų nelaisvę. Grįžęs dirbo statybose Klaipėdoje, Pakalnėje (Rusnės sala) parduotuvėje, 1959 su šeima išvyko į Vokietiją. Martyno žmona Anna Kaulitzki-Redweik (g. 1921 IV 20) iš Stragnų, vaikai: Thylo Redweikis (g. 1949), Annemarie Lepa, vaikaitė Anke Lepa.

Valteris (1923–1998), baigė Klaipėdos amatų mokyklą, per Antrąjį pasaulinį karą mobilizuotas į vermachtą, dalyvavo kare. Palaidotas Mannheime.

Marta Bružienė (1925–1996), palaidota Dravernoje.

Vytautas Kaltenis

Iliustracija: Urtė Redveikienė, apie 1911 / Iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Redveikių kiemas Jurgiuose: Marta Redveikytė (Bružienė), piemenukas samdinys, Urtė ir Jonas Redveikiai, apie 1938 / Iš Gertrūdos Fabijonavičiūtės-Savickienės šeimos albumo

Iliustracija: Martyno ir Hanso Redveikių sukonstruota karuselė , apie 1938 / Iš Gertrūdos Fabijonavičiūtės-Savickienės šeimos albumo

Iliustracija: Talka Redveikių ūkyje Dumpiuose: pirmoje eilėje ketvirta – Urtė Redveikienė, apie 1930 / Iš Ievos Toleikytės-Adomavičienės šeimos albumo

Iliustracija: Redveikių sodyboje Jurgiuose: vadelioja Martynas, šalia Trūdė (Fabijonavičienė), Urtė Redveikienė, Anna (Tecinienė) ir Hansas, apie 1938 / Iš Gertrūdos Fabijonavičiūtės-Savickienės šeimos albumo

Iliustracija: Martynas ir Anna Redveikiai su sūnumi Thylo, 1952 / Iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Anna Redveikienė, Trūdė Fabijonavičienė, Vilius Redveikis, Marta Bružienė, Urtė Redveikienė, Bronislovas Fabijonavičius, Martynas Redveikis, apie 1938 / Iš Gertrūdos Fabijonavičiūtės-Savickienės šeimos albumo

Iliustracija: Trūdė Fabijonavičienė, 2004

Iliustracija: Vilius Redveikis (kairėje) su Tauragės mokytojų seminarijos draugais, apie 1938 / Iš Gertrūdos Fabijonavičiūtės-Savickienės šeimos albumo