Mažosios Lietuvos
enciklopedija

„Keleivis“, 1

„Keleiwis isz Karaliaucziaus Broliams Lietuwininkams Žines parnesząs“, savaitraštis, leistas 1849–1880 Karaliaučiuje.

„Kelevis“, 1, „Kelewis isz Karaliáucziaus Bróliams Lietùwininkams Žinès parneszs“, savaitraštis, leistas 1849–1880 Karaliaučiuje gotišku šriftu. 1848 prasidėjus Vokietijoje neramumams, generolas von Plehwe, bijodamas lietuvių bruzdėjimų, sumanė leisti lietuvišką laikraštį, ištikimą Vokietijai ir kaizeriui. Jį išleisti pavedė kunigui Frydrichui Kuršaičiui ir davė 450 markių metinės pašalpos. Tuomet Prūsijos valstybė rėmė daugelį leidinių. 1849 VII 2 pasirodė pirmas numeris (ėjo trečiadieniais gotišku šriftu), ištikimas nurodytai linkmei. F. Kuršaičio redaguojamas Keleivis negynė lietuvybės, bet puolė savarankiškesnes ir lietuviškesnes mintis. Keleivį ir toliau valdžia šelpė. Keleivyje skelbti šventadieniniai pamokslai, politinės ir kitos žinios iš įvairių kraštų. Spausdino 1849–1865 Schultzo, 1865–1866 G. D. Bemerio, 1866–1880 E. Rautenbergo spaustuvė Karaliaučiuje. 1880 Kekeivį F. Kuršaitis perleido mokytojui Adomui Einarui, kuris 1880 IV 1 vietoj Keleivio Tilžėje išleido Naująjį keleiwį.

Iliustracija: „Keleivio iš Karaliaučiaus...“ antraštė, 1860, nr. 27