Mažosios Lietuvos
enciklopedija

drabužiai

Mažosios Lietuvos tautiniai drabužiai.

drabùžiai (Mažosios Lietuvos tautiniai drabužiai) išlaikė seniausius bruožus, nes šio krašto lietuviai pasižymėjo konservatyvumu, mėgo senoviškiausius, tamsokų spalvų drabužius, labai puoselėjo savas tradicijas. Moterų galvą puošė labai įvairūs apdangalai – skepetaitės, raiščiai, kepuraitės, be to, mergaičių ir ištekėjusių moterų galvos danga būdavo skirtinga. Marškiniai buvo su didele kaklo iškirpte. Marškinių krūtinė, rankovės per alkūnes ir rankogaliai paįvairinti raštais. Liemenės (kiklikai) tamsių spalvų su smulkiais rašteliais, kai kurie iš jų pasiūti ligi liemens ir per pečius kabo tik ant juostelių. Sijonai, vadinami kedeliais ir marginėmis, platūs ir tamsūs, suklostyti, austi skersiniais plačiais dryžiais, pasiūti išilgai. Per pečius moterys persimesdavo plačią dviejų palų drobulę. Tų palų siūlė puošniai kiauraraščiu tarpusavy sujungiama perdrobuliu. Prijuostes ausdavo šviesias arba tamsiais pasirinktais audinių raštais. Apavas – tamsūs odiniai bateliai. Taip pat dėvimos sermėgėlės ir puošnūs kailiniai. Vyrų tautiniai drabužiai taip pat puošnūs, saviti ir namų darbo, nors mažiau raštuoti ir ne tokie spalvingi kaip moterų. Mažosios Lietuvos vyrai, ypač pajūrio ruože, taip pat dėvėjo tamsiais drabužiais. Kepurė buvo atverčiamais atlapais, marškiniai plačia, lyg atversta apykakle su parišta spalvota skepetaite. Liemenė vienos spalvos, šone susagstomi trinytėliai su stačia apykakle. Ilgoka tamsiai žalsvos samaninės spalvos rudinė, susiūta šonuose ir užpakalyje, su klostėmis. Kelnės tamsios, su skersais šviesiais dryželiais. Nertos kojinės ir siūtos odinės naginės. Žiemą dėvimos rudinės ir spalvotų lopų kailiniai. Tautiniai drabužiai Mažojoje Lietuvoje niekada nėra buvę kaip uniforma: tai buvo šventinis drabužis, kaskart keičiant bei įvairinant jo dalis ir ieškant vis naujų derinimo būdų. Vienaip būdavo rengiamasi per vestuves, kitaip einant į svečius ar į bažnyčią. Garsi Mažosios Lietuvos tautinių drabužių audėja Anastazija Tamošaitienė-Mažeikaitė. Vydūno bendražygė tilžiškė Marta Raišukytė rašė straipsnius apie drabužius, audė tam kraštui būdingas juostas. Dar apranga.

L: Tamošaitis A. and A. The Folk Costume of Mažoji Lietuva // Lithuanian National Costume. Toronto, 1979, p. 186–206; Kultūra: Tautiniai drabužiai // LE – Lietuva, XV. V., 1990.

MLFA

Iliustracija: Madlynė Dėvilaitienė su rudenine jupa. Šyškrantė (Rusnės sala), 1956

Iliustracija: Žvejys auliniais batais ir krepšiu su žuvimi, XX a. pradžia / Iš Šilutės muziejaus fondo

Iliustracija: Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, Šilutės apskritis, XIX a. pabaiga ir vidurys / Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, 1994

Iliustracija: Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, Šilutės apskritis, XIX a. pabaiga ir vidurys / Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, 1994

Iliustracija: Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, Šilutės apskritis, XIX a. pabaiga ir vidurys / Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, 1994