apranga

aprangà, žmonių dėvimi drabužiai, apavas, galvos apdangalai, aksesuarai. Mažosios Lietuvos lietuvininkų (kurių daugumą sudarė kaimo gyventojai) aprangos aprašymų yra XVII a. autorių Theodoro Lepnerio, Johanno Brando, Mato Pretorijaus, XVIII a. Friedricho Bocko, Kristijono Donelaičio, K. E. Nanke′s, XIX a. P. Rosenwallio, Eduardo Giseviaus, Otto Glogau, Carlo Cappellerio, A. Kuncze′s, Alberto Zwecko, Augusto Ambrasaičio veikaluose. Lietuvininkės dėvėjo marškinius, apatinius (drobinius, prymarškinius, papetes), sijonus (kedelius, margines), prijuostes, pečius apsisiausdavo skaromis (bei apsiaustais): vilnonėmis (žlėgtimis) ir lininėmis (drobulėmis, skotertėmis). Susijuosdavo juostomis, juostelėmis (pakelėmis, pakelaitėmis). Galvas dengė kepurėmis, skarelėmis, skaromis. Merginos puošėsi vainikais, karūnėlėmis, kaspinais, ryšėjo skareles. Vėsesniu metų laiku nešiojo apsiaustus: lininius trinyčius, vilnones sermėgas, sermėgėles, švarkelius (nuo XIX a.), žiemą – kailinius, pirštines. Mūvėdavo kojines, kasdieną – autus, avėjo odiniais pusbačiais, bateliais, klumpėmis (kurpėmis), kasdieną – vyžomis, rezginėmis (naginėmis). Vyrų aprangą sudarė marškiniai, kelnės, liemenės (nuo XIX a. II pusės), apsiaustai (lininiai trinyčiai, vilnonės sermėgos, švarkai, kailiniai), kepurės, autai, kojinės, batai (šopagai, pušnys) ir pusbačiai, klumpės, kasdien – vyžos, naginės; dėvėjo pirštines, rišosi juostomis, odiniais diržais. Didesnę aprangos dalį lietuvininkai pasigamindavo patys. Ji buvo patvari ir, anot E. Giseviaus ir O. Glogau, branginama. Ilgainiui lietuvininkų aprangoje pastebima vokiečių įtaka. K. Donelaitis Metuose (XVIII a.) peikė lietuvininkes, pamėgusias vokiškus „kedelaičius“ ir pamiršusias savo margines. Dėl surinkimininkų įtakos lietuvininkių apranga neteko spalvingumo, įsivyravo tamsios ir pilkos spalvos. XIX a. pabaigoje plintant pramoniniams gaminiams, susirūpinta išsaugoti lietuvininkų aprangos savitumą; per lietuviškus vakarus ir kitomis progomis lietuvininkės pradėjo puoštis tautiniais drabužiais. Jų komplektą sudaro: marškiniai (dažniausiai siuvinėti), liemenė, sijonas, prijuostė, delmonas, juosta, galvą puošė vainikais, kaspinais, kaklą – skarele; marškinių apykaklę susegdavo sege, pasirišdavo kaspinėliu ar juostele.

L: Tamošaitis A. ir A. The Folk Costume of Mažoji Lietuva // Lithuanian National Costume. Toronto, Canada, 1979, p. 185–208; Milius V. Mažosios Lietuvos lietuvininkų drabužių tyrinėjimai // Liaudies kūrybos palikimas dabarties kultūroje. K., 1989, p. 165–172; Nausėdas V. Klaipėdiškių tautiniai drabužiai // Kultūros barai. 1974, nr. 7, p. 62–64; Šidiškienė I. Lietuvininkų apranga XVII a.–XX a. pirmoje pusėje (tradicija ir retrospekcija) // Lietuvininkų kraštas. K., 1995, p. 547–595.

Irma Šidiškienė

Iliustracija: Rusniškė lietuvininkė, XX a. pradžia / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio

Iliustracija: Prūsų lietuvių apranga, XVIII a. / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Klaipėdiškių lietuvininkų apranga, XIX a. pabaiga / Iš Lietuvos centrinio valstybinio literatūros ir meno archyvo. Romualdo Mičiūno reprodukcija

Iliustracija: Lietuvininkės tautiniais drabužiais, XIX a.

Iliustracija: Nidos žvejų šeima, XIX a.