perdrobulis
pedrobulis, puošnusis drobulės vidurys, siaura stačiakampė detalė, kuri dailiomis siūlėmis sujungia 2 vienodas drobulės palas. Jo ilgis lygus drobulės ilgiui, plotis – 10–17 cm (priklauso nuo parinkto rašto stambumo). Autentiški XIX a. perdrobuliai (išliko 6 vnt.: 2 iš jų saugomi Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose, 4 – Šilutės muziejuje) – mažo formato siuvinėti taikomojo meno kūriniai, kuriuose meistriškai suderinti dekoratyviniai dygsniai, siūlės ir faktūros. Išlikę perdrobuliai rodo, kad siuviniai Mažojoje Lietuvoje buvo labai kokybiški ir paplitę. XIX a. I pusėje išradingai derinti įvairūs siuvinėjimo dygsniai (viršutinis, mašininis, pusinio kryželio), dekoratyviniai siūlo pritvirtinimai, pluoštinis su užnėrimu, pumpurėtasis, ažūrinis peltakio, kiauraraštis ir kiti siuvinėjimo būdai. Istorinių šaltinių duomenimis, perdrobulių raštai austi arba siuvinėti baltai, raudonai, rečiau kita spalva. Perdrobulių geometriniai ir stilizuoti augaliniai ornamentai komponuoti laisvai ir simetriškai per visą perdrobulio ilgį, nepaliekant nesiuvinėtų fono didelių plotų. Perdrobulių kompozicija įvairi. Centrinės kompozicijos paįvairintos stilizuotais gyvūniniais ir kitais plastiško piešinio motyvais (paukščiai, drugeliai, širdys). Dažniausiai perdrobulio vidurys išryškintas koncentruotais arba išdidintais atskirais motyvais. Mažiau akcentuoti perdrobulių raštų elementai ritmingai ir simetriškai atkartoti abiejuose perdrobulio galuose, padeda apsigaubti drobule, kad abu priekyje nuleisti galai būtų lygūs ir tvarkingi. XIX a. viduryje drobules pakeitė pirktinės skaros.
Dar skaitykite ploštė.
L: Aleknienė D. XIX a. Mažosios Lietuvos perdrobuliai // Etnografija. 1992–1993, V., 1998, Nr. 2–3, p. 8–13.
Ona Danutė Aleknienė
Iliustracija: Perdrobulių fragmentai, XIX a. / Iš Šilutės muziejaus fondų