Andreas Osiander

Osiander Andreas (Andrėjas Òzianderis), Osiandrus (tikr. pavardė Hosemann) 1498 XII 19Gunzenhausene (Bavarija) 1552 X 17Karaliaučiuje), vokiečių evangelikų liuteronų teologas, religinis filosofas. Mokėsi Leipzige, Altenburge, studijavo Ingolstadto universitete, 1520 paskirtas pamokslininku Nürnberge. Tapo M. Liuterio skelbtų Reformacijos idėjų propaguotoju. Įvairialypė Osiasnderio veikla turėjo įtakos Albrechto (būsimojo Prūsijos kunigaikščio) apsisprendimui priimti liuteronybę. Osiasnderis dalyvavo Marburgo (1529), Augsburgo (1530), Schmalkaldeno (1546) seimuose bei disputuose. Albrechto pakviestas 1549 atvyko į Karaliaučių, kur paskirtas universiteto teologijos profesoriumi. Nuo 1550 Sembos vyskupijos viceprezidentas. Savo raštuose Harmonia Evangelica, 1537 [Evangeliška sąranga], De imagine Dei, 1549–1550 [Apie Dievo sampratą], Disputatio de Justificatione, 1550–1551 [Nuteisinimo esmės gvildenimas], Confessio, 1551 [Tikėjimo išpažinimas] savaip aiškino esminį liuteronų postulatą, skelbusį, kad žmogus nuteisintas (t. y. kaltajam jau atleistos jo kaltės) didžiąja Kristaus auka – mirtimi ant kryžiaus. Jis teigė, kad žmoniją atpirko ne kūniškoji Kristaus auka, o dieviškasis teisumas, likęs po jo mirties nuteisintame žmoguje. Kristus esąs tarpininkas tarp Dievo ir žmogaus ne žmogiškąja, o savo dvasiškąja esybe. Ši diskusija išsiplėtė ir persimetė į Didžiąją Lietuvą bei Lenkiją. Osiasnderiui mirus, 1554 ir 1556 Prūsijos evangelikų liuteronų sinodai atmetė jo mokslą (osiandrizmą). Nesiliovę ginčai grėsė suskaldyti Evangelikų Liuteronų Bažnyčią. Ginčų metais osiandrizmu kaltintas ir Martynas Mažvydas, nes jis į lietuvių kalbą išvertė bažnytinius dokumentus Forma krikštymo ir Paraphrasis iš Prūsijos bažnytinės agendos (1558), kurią dalis teologų laikė osiandriška. Prūsijos valdžios prašymu 1566 Liublino seimas konfliktui išspręsti pasiuntė karališkąją komisiją, kuri osiandrizmo ideologus J. Funcką, J. Schnellį, kalvinistą M. Harstą pasmerkė mirti, o J. Steinbachą ištrėmė iš krašto. 1566 V 26–28 skubiai sušauktame Generaliniame Prūsijos sinode svarstyti teoriniai liuteronybės mokymo pagrindai. Priimtas dokumentas Corpus Doctrinae Prutenicum [Prūsijos doktrinos sąvadas] pašalino nesutarimus. Jį pasirašė visi Prūsijos kunigaikštystės kunigai, tarp jų ir Baltramiejus Vilentas, Jonas Bretkūnas, Aleksandras Rodūnionis, kiti Mažosios Lietuvos dvasininkai.

L: Stupperich M. Osiander in Preußen. Berlin, New York, 1973.

Albertas Juška

Iliustracija: Andreas Osianderis, Albertinos teologijos profesorius, XV a. / Iš MLEA