Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Albertas Kojelavičius-Vijūkas

XVII a. istorikas, heraldikas. Jėzuitas.

Kojelãvičius-Vijkas Albertas 1609 Kaune 1677 X 6 Varšuvoje, istorikas, heraldikas. Nuo 1627 jėzuitas. 1638 baigė Vilniaus universitetą, 1641–1643 jo dėstytojas. 1644 dėstė scholastinę teologiją Brunsberge. Svarbiausias veikalas – 2 dalių Lietuvos istorija (lotynų kalba I dalis išleista 1656, II – 1669) nuo senųjų laikų iki Žygimanto Augusto mirties (1572). Jos svarbiausi šaltiniai – Motiejaus Strijkovskio ir Dusburgo kronikos. Kojelavičius-Vijūkas daug dėmesio skyrė prūsams ir Prūsijai. Plačiai aprašyta prūsų kovos su kryžiuočiais, prūsų sukilimai, Lietuvos valdovų pagalba prūsams ir kitiems. Veikalas sulaukė įvairios kritikos. Vokiečių istorikas A. L. Schlözeris, 1785 išvertęs Kojelavičiaus-Vijūko Lietuvos istoriją į vokiečių kalbą ir išleido ją knyga Geschichte von Litauen, Kurland und Liefland [Lietuvos, Kuršo ir Livonijos istorija], kritikavo Kojelavičių-Vijūką, kad per daug vaizdingai aprašė senųjų laikų įvykius, smulkmeniškai aiškino veikėjų dvasią. Kojelavičiaus-Vijūko veikalas turi nemaža trūkumų (kai kur netiksliai perrašyti ankstesnių kronikų duomenys), tačiau kaip Lietuvos pirmoji istorija, aprėpianti etnines lietuvių ir prūsų žemes, svarbi Didžiajai ir Mažajai Lietuvai.

L: Bučys P. Alberto Vijūko Kojelavičiaus paminėjimas // Tiesos kelias. K., T. I. 1928; Genzelis B. Lietuvos filosofijos istorijos bruožai. V, 1997; Kojelavičius-Vijūkas A. Lietuvos istorija. V, 1988; LE; Lukšaitė I. Reformacija. V., 1999; Matusas-Sedauskas J. Albertas Vijūkas-Kojelavičius kaip Lietuvos istorininkas // Praeitis. Т. I. K., 1930; Totoraitis J. Albertas Vijūkas Kojelavičius // Tiesos kelias. K., 1928. T. I.