Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Motiejus Strijkovskis

Maciej Stryjkowski, Strykowski, XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorikas, poetas.

Strijkòvskis (Stryjkowski Maciej, Strykowski) Motiejus (1547 III 21 Strykówe, netoli Lodzės, Lenkija apie 1593, spėjama, Jurbarke), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorikas, poetas. 1553–1561 mokėsi Brzezinų mokykloje. Apie 1563 atvyko į Lietuvą. 1565–1573 tarnavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kariuomenėje algininku, kartu rinko ir tyrė Lietuvos istorijos šaltinius. 1564–1574 dalyvavo kovose su Maskva. Nuo 1575 gyveno Slucke pas kunigaikščius Olelkaičius. Po J. Olelkaičio mirties (1578) persikėlė į Varnius, jo mecenatu tapo Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis, kuris Strijkovskį paskyrė Žemaičių vyskupijos kanauninku, nuo 1582 – Jurbarko klebonu. Iš ankstyvųjų Strijkovskio kūrinių reikšmingiausia poema Goniec Cnothy, 1574 [Dorybės šauklys]. 8-oje poemos giesmėje apdainuojama Lietuvos istorija. Šią giesmę Strijkovskis 1576–1578 išplėtė sukurdamas istorinio turinio kūrinį O początkach, wywodach, dzielnościach, sprawach rycerskich i domowych sławnego narodu litewskiego, żemojdzkiego i ruskiego [Apie šlovingos lietuvių, žemaičių ir rusų tautos pradžią, giminių kilmę, galybę ir didvyriškus darbus kovų laukuose ir namie], pastarąjį 1579–1580 papildė, pervadino ir parengė spaudai. 1582 Karaliaučiuje išleido pavadinimu Która przedtym nigdy światła nie widziała, Kronika Polska, Litewska, Żmódzka y wszystkiej Rusi Kijowskiey, Moskiewskiey, Podgórskiey, etc. y... Pruskich, Mazowieckich, Pomorskich y incznych krain... [Niekada anksčiau šviesos nemačiusi Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Kijevo Rusios ir... prūsų, mozūrų, pamariečių ir kitų kraštų... ir t. t. – kronika]; sutrumpintai vadinama Kronika. Tai pirmoji spausdinta Lietuvos istorija. Kronikoje Strijkovskis išsamiai aprašė Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą ir jo valdymą. Daug žinių iš liaudies gyvenimo, apie senojo tikėjimo liekanas, papročius, pateikta trumpų lietuvių posakių, paminėtos kai kurios liaudies dainos. Strijkovskis pats kaupė istorinę medžiagą, dokumentus, naudojosi metraščiais, mokėsi lietuvių kalbos, rinko dainas, padavimus, lankė kovų vietas, vyko pajūriu į Klaipėdą, šalia kurios yra Kuršo įlanka, maža arba prėska jūra; tose vietose randama gintaro; tarp Kuršių marių ir Baltijos gilūs smėlynai, nuo kurių iš abiejų pusių jūra, o smėlyje arklys iki pilvo skęsta. Kronika ilgą laiką buvo beveik vienintelis veikalas, teikiantis žinių apie krašto praeitį. Ja naudojosi vėlesni Lietuvos istorikai (A. Kojelavičius-Vijūkas ir kiti).

L: Kuolys D. Asmuo, tauta, valstybė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinėje literatūroje. V., 1992; Narbutas S. LDK istorijos vaizdas Motiejaus Strijkovskio raštuose // Naujasis židinys-Aidai, nr. 4. 1998; Wojtowiak Z. Maciej Stryjkowski dziejopis Wielkiego Księstwa Litewskiego. Poznań, 1990.