žvaigždžių ir dangaus kūnų stebėjimai
žvaigždži ir dangaũs knų stebjimai, dangaus skliauto šviesulių (žvaigždžių) ir dangaus kūnų (planetų, kometų, meteorų) stebėjimas iš Žemės (iki XX a. vidurio) plika akimi ar panaudojant didinamuosius įrenginius, siekiant nustatyti jų kiekį, išsidėstymą, judėjimo kryptis, dydį ir ryškį bei sudaryti žvaigždėlapius, mėnullapius ir kita. Dangaus kūnų fizikinės sąveikos ir optinės savybės aprašomos panaudojant fizikos ir matematikos mokslų žinias. Mažojoje Lietuvoje žvaigždžių ir dangaus kūnų stebėjimai buvo dalis bendrų gamtotyros žinių mokyklose ir miestelėnų dvarininkų savišvietos, laisvo laiko praleidimo pomėgis, kuris ypač būdingas didžiųjų optika ir matematiniais skaičiavimais paremtų astronomijos atradimų, aprašomajam laikotarpiui (XVIII–XIX a.). Propaguota profesionalioji ir mėgėjiška astronomija. Didelį poveikį žvaigždžių ir dangaus kūnų stebėjimams Rytų Prūsijoje turėjo karaliaus Friedricho Wilhelmo III iniciatyva Karaliaučiuje 1813 baigta statyti observatorija. Jos vadovas Friedrichas Wilhelmas Besselis parašė knygą Fundamenta Astronomia, 1818 [Astronomijos pagrindai], Karaliaučiaus studentams ir visuomenei skaitė paskaitas apie astronomijos naujienas: Apie šiandieninę astronomijos būklę (1832), Kaip astronomija padeda suprasti Žemės išorę ir vidinę sandarą (1833). Daug dėmesio buvo skiriama Mėnulio stebėjimams, mėnullapio sudarymui. 1844 F. W. Besselis paskelbė hipotezę, kad saulė turi 2 baltus mažuosius palydovus – Sirijų ir Procyoną (atrasti 1869). Iki 1810 Klaipėdoje gyveno ir mokėsi Friedrichas Wilhelmas Argelanderis. 1843 jis išleido Šiaurės pusrutulyje plika akimi matomų žvaigždžių atlasą-katalogą Neue Uranometrie [Naujoji uranometrija], 1852–1859 vadovavo fundamentalaus Šiaurės pusrutulio žvaigždžių katalogo Bonner Durchmusterung [Bonos apžvalga] sudarymui. Klaipėdoje labai svarbios buvo jūrinės astronomijos žinios ir jų sklaida. Laivyboje žvaigždžių ir dangaus kūnų stebėjimas buvo nepamainomas orientuojantis atviroje jūroje; buvo naudojami žvaigždžių ir dangaus kūnų stebėjimo prietaisai teodolitai, oktopai, sekstantai, heliometrai, žiūronai. Žinių apie žvaigždžių ir dangaus kūnų stebėjimus pateikdavo Klaipėdos laikraščiai. Dangaus kūnų pažinimo mokyta Klaipėdos navigacijos mokykloje; vėliau ją baigusieji (prekybininkai, jūreiviai) tobulinosi savarankiškai, pirko žvaigždžių ir dangaus kūnų stebėjimams reikiamą įrangą ir dalykinę spaudą, sekė astronomijos naujienas. Ši mokykla turėjo observatoriją (įsteigta 1836), jos steigėjas kapitonas J. D. Khunas 1829 pas F. W. Besselį Karaliaučiuje laikė astronomijos egzaminą, 1835 į jį kreipėsi patarimo, kokiame pastate Turgaus gatvėje galėtų būti įrengta observatorija mokinių praktinei veiklai, kokią įrangą įsigyti. Astronomija ir dalykinės literatūros apie žvaigždžių ir dangaus kūnų stebėjimus rinkimas buvo mėgstamas Klaipėdos gyventojų laisvalaikio praleidimo būdas. Dvarininkas Wilhelmas Ernstas Beerbohmas turėjo Fraunhoferio teleskopą. Romintos girios karališkuose medžiotojų rūmuose buvo įsteigta žvaigždžių stebykla su tam pomėgiui būtina įranga ir literatūra. Žžvaigždžių ir dangaus kūnų stebėjimus skatino išskirtiniai astronominiai reiškiniai, pvz., Halio kometos pasirodymas. Jos stebėjimai ir kelio aprašymas išėjo 1835. Apie ją 1836 skaitė paskaitą F. W. Besselis. Ši kometa atrasta 1758, pakartotinai stebėta 1835 XI 16 ir 1910, apie ją daug rašyta spaudoje. 1811, 1843, 1861, 1882, 1910 Europoje stebėtos Didžiosios kometos. 1842 atrasta vėliau (1846) skilusi Bielos, 1858 – Donačio kometos. Kiekvienais metais Liūto žvaigždyno radiante lapkričio 17 stebėti meteorai Leonidai. Jų gausesnio pasirodymo (meteorinių kūnų didesnio tankio, švytėjimo dažnio) periodas kartojosi kas 33 metus ir buvo stebimi 1799, 1833, 1866, 1899 ir 1933. Rugpjūčio mėnesį buvo stebimi gausūs meteorai Persėjo žvaigždyne – Perseidai, Lyros – Lyridai, Tauro – Tauridai ir kiti. Stebėtos Saulės dėmės ir kita.
Dar skaitykite šviesuliai.
L: Tatoris J. Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų. V. 1994; Bessel F. W. Fundamenta Astronomia. Königsberg, 1818, Astronomische Untersuchungen. Königsberg, 1841–1842; Argelander F. W. Aufforderung an Freunde der Astronomie zur Anstellung von ebenso interessanten und nützlichen, als leicht auszuführenden Beobachtungen über mehrere wichtige Zweige der Himmmelskunde // Schumachers Jahrbuch. Stuttgart, 1844; Klischies M. Argelander: Der Astronom. Lilienthal, 1999.
Egidijus Bacevičius
Iliustracija: Karaliaučiaus observatorija, 1811 / Iš MLEA
Iliustracija: Fraunhoferio Friedricho Wilhelmo Argelanderio lęšis, XIX a. pradžia / Iš Egidijaus Bacevičiaus rinkinio
Iliustracija: Fraunhoferio Friedricho Wilhelmo Argelanderio naudotas teleskopas Helsinkio observatorijoje, XIX a. pradžia / Iš Egidijaus Bacevičiaus rinkinio
Iliustracija: Fraunhoferio spektroskopinio lęšio bandymai, XIX a. vidurys / Iš Egidijaus Bacevičiaus rinkinio
Iliustracija: Žvaigždėlapis „Grįžulo ratai“ iš Johanno Elerto Bodeʼs „Uranographia“, 1801 / Iš Egidijaus Bacevičiaus rinkinio