Žilių (1) parapija

Žili (1) parãpija. 1629 Žiliuose pašventinta pirmoji bažnyčia, jai sudegus, apie 1639 – antroji, fachverkinė. Trečioji pastatyta 1701, 1819 perstatyta, atnaujinta. Buvo masyvi, stilingais pusapvaliais langais. Viduje įrengtas 2 toskaniškų kolonų laikomas medžio pjaustiniais išgražintas altorius sakykla. Choruose sumontuoti 13 registrų vargonai, bokštan įkelti 2 varpai. Tautosakos rinkėjas Vilius Kalvaitis savo užrašuose nurodo, kad jie priminė žmogaus gyvenimo trapumą, laikinumą – skambindami gaudė: Dvasia danguj, kūnas žemėj! Dvasia danguj, kūnas žemėj! Iki XIX a. vidurio lietuvininkai sudarė bendruomenės didžiąją dalį. Vėliau jų sumažėjo: 1848 užrašyta 2500 (iš 5000 parapijiečių), 1870 – 2026 (33,3% bendruomenės), 1897 – 1750 (26,3%), 1907 – 1000 (13,3%) ir 1912 – 500 (7,5%). Pamaldos lietuvių kalba laikytos iki 1933. Parapijoje pamokslavo keli lietuvių kultūrai nusipelnę dvasininkai: 1646–1710 – tėvas ir sūnus Pretorijai (Frydrichas Pretorijus vyresnysis, Frydrichas Pretorijus jaunesnysis), 1710/1711–1731 kovotojas už lietuvių kalbos teises Gabrielis Engelis. Per abu pasaulinius karus bažnyčia išliko. Galutinai nuniokota apie 1990.

Albertas Juška

Iliustracija: Žilių bažnyčios liekanos, 2000

Iliustracija: Žilių bažnyčios altorius, iki 1885 / Iš Boetticher A. knygos „Die Bau- und Kunstdenkmäler der Provinz Ostpreussen“. Bd. V: Litauen. Königsberg, 1895