Žiliai, 1

Žilia, 1 (vok. Szillen, nuo 1936 Schillen, rus. Žilino), bažnytkaimis Argos aukštupyje, 19 km į pietryčius nuo Tilžės, 17 km į šiaurės rytus nuo Skaisgirių, 16 km į pietvakarius nuo Ragainės. 1580 Žiliams skirtas 90,5 ūbo ir 10 margų dydžio žemės plotas. Kaimas buvo apgyvendintas činšininkų; XVII a. pradžioje atsirado 2 kulmiškosios valdos: 1613 I 14 Wolffui Güntheriui suteikta teisė laikyti karčemą ir 4 ūbai žemės, 1627 XII 14 išduota privilegija Mathesui Koepenui (buvusiam Ragainės valsčiaus raštininkui) antrajai karčemai steigti. 1629 Žiliuose įsteigtas parapijos centras (Žilių (1) parapija), pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Apie 1723–1726 Žiliuose paminėtas pirmasis precentorius (Žilių (1) parapinė mokykla; mokykla sudegė 1892, vėliau pastatyta nauja). 1740 Zaumarų valsčiaus valdų surašyme Žiliuose minėtos 2 kulmiškosios valdos po 4 ūbus, vienos kurių savininkas – karčemininkas Christianas Rhodė. 1785 Žiliai buvo Įsruties apskrities Zaumarų valsčiaus mišrusis kaimas su 2 vėjo malūnais ir 23 ugniakurais. XIX a. viduryje Tilžės apskrityje suformuota kaimo bendruomenė, 1874 įsteigtas Žilių valsčius. Didelį postūmį bažnytkaimio raidai suteikė 1863–1865 pro Žilius nutiestas Įsruties–Tilžės geležinkelis ir čia įrengta stotis. XIX a. viduryje Žiliuose buvo apie 260 gyventojų, 1905 – 74 gyvenamieji namai, 1022 gyventojai (24 lietuviai, 59 žydai), 1910 – 1059 gyventojai. 1938 prijungus aplinkines kaimų bendruomenes (Ūsainius, Ylaužus ir Gurbiškius) Žiliuose 1939 buvo 1946 gyventojai. 1896 atidarytas Jono Liudviko Sakučio knygynas-leidykla. 1924 prie bažnyčios pašventintas paminklas Pirmojo pasaulinio karo kariams. 1922–1945 Žiliai priklausė Tilžės-Ragainės apskričiai. Po Antrojo pasaulinio karo Žiliuose buvo įkurtas kariuomenės ūkis, aptarnavęs 28-ąją mechanizuotą šaulių diviziją Tilžėje.

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Įvažiavimas į Žilių miestelį iš Kraupiško pusės, 2000

Iliustracija: Žilių miestelio centras, 2000