šventės

šveñtės. Lietuvininkų šeimose svarbiausios šventės buvo Kūčios, Kalėdos, Užgavėnės, Velykos, Sekminės, Joninės, Vėlinės. XIX a. slovėnas Andrejus Pajkas, Napoleono armijos kareivis, belaisvis, dirbęs pas ūkininkus Šakių kaime (Lazdynų parapijoje), savo prisiminimuose rašė, kad svarbiausia metų švente lietuvininkai laiko Didįjį penktadienį. Per Saulėgrįžą, šv. Kalėdas ir šv. Velykas 3 dienas žmonės nieko nedirba. Klaipėdos apskrityje XX a. pradžioje švęsdavo Treti šventę. Tai buvo Višių šventė (viešėjimo šventė). Ją švęsdavo 3 dieną po Velykų arba 2 dieną po Sekminių. Lapkričio 11 lietuvininkai švęsdavo šv. Martyno dieną – Martynines. Tai buvo paskutinė rudens šventė. Iki naujos darbo teisės įvedimo po Pirmojo pasaulinio karo šią dieną žemės ūkyje darbavęsi samdiniai; jeigu jie nelikdavo ten pat dar 1 metus, keisdavo šeimininką. Specifinių papročių, tradicijų lietuvininkai laikėsi krikštydami savo vaikus, švęsdami konfirmacijos šventę, į paskutiniąją žemišką kelionę išlydėdami mirusiuosius. Sovietmečiu Niujorke gyvenusi išeivija sausio mėnesį iškilmingai pažymėdavo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos sukaktį. Niujorko lietuviai kasmet šiai progai pažymėti rinkdavosi į ekumenines pamaldas Christ Congregational bažnyčioje. Minėjimų metu būdavo dainuojama, deklamuojami eilėraščiai, vaišinamasi moterų paruoštais užkandžiais. Šią šventę dažniausiai organizuodavo romuviečiai, šauliai ir Mažosios Lietuvos bičiulių draugija. Ypač iškilmingai paminėtas to prijungimo penkiasdešimtmetis. 1973 minėjimas surengtas lietuvių evangelikų parapijos bažnyčioje. Iškilmės prasidėjo ekumeninėmis pamaldomis, kurioms vadovavo kunigai P. Dagys ir L. Andriekus. Vargonavo A. Kačanauskas, M. Razgaitis sugiedojo Ave Maria. Per pamokslą prisimintas Klaipėdos kraštas, pamaldos užbaigtos Lietuvos himnu. Po to iškilmės perkeltos į salę, kur pristatyti visi rengėjai, garbės svečiai, Klaipėdos sukilimo dalyviai – P. Vainauskas, A. Jurgėla, R. Budrienė. Paskaitą apie sukilimą perskaitė konsulas A. Simutis.

L: Kapeleris K. Kaip senieji lietuvininkai gyveno. 1904; Zybergienė R. Kaip senieji lietuvininkai dideles šventes laikė // Skalvos keleivis, 1991, Nr. 11; Seno slovėno prisiminimai arba mano gyvenimo puslapiai // Liaudies kultūra. 1998. Nr. 2.

Iliustracija: Lietuvių kultūros draugijos „Birutė“ dešimtmečio sukaktuvių šventės programa, 1895 / Iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų

Iliustracija: Mažosios Lietuvos lietuvių šventė Klaipėdoje, 1927 / Iš Rūtos Kėkštaitės-Mačiūnienės albumo

Iliustracija: Vanagų lietuvių jaunimo draugijos „Eglė“ valdyba: prie vėliavos draugijos pirmininkas Endrius Macas, 192 / Iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo

Iliustracija: Jūros šventė Klaipėdoje, 1934 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų

Iliustracija: Šventinis renginys Klaipėdos muzikos mokykloje: pirmoje eilėje sėdi Jokūbas Stiklorius, Gretė Misiulytė-Buntinienė, gubernatorius Vytautas Gylys, Marija Brakienė, karo komendantas Raimundas Liormanas, Mikas Šlaža, tarp dalyvių – Adomas Brakas, Vilius Gaiglaitis, Valteris Didžys, apie 1935 / Iš Domo Kauno rinkinio

Iliustracija: Klaipėdos krašto atvadavimo minėjimas Niujorke: S. Citvaras, L. Virbickas, J. Klivečka, J. Audėnas, Martynas Gelžinis, generalinis konsulas A. Simutis, kunigas Petras Dagys, J. Šneideraitis, Ramūnas Brakas, 1971 / Iš Arianės ir Jono Bortkevičių rinkinio

Iliustracija: Šventiniame išeivijos renginyje dainuoja solistė Juozė Augaitytė, pirmas sėdi Jonas Stiklorius, 1970 / Iš Arianės ir Jono Bortkevičių rinkinio