Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Martyninės

Martyno diena, lapkričio 11-oji, lietuvininkams svarbi šventė.

Martynnės, Martyno diena (vok. Martinstag, Martini), lapkričio 11-oji. Reikšminga šventė lietuvininkams. Ji švęsta kaip paskutinė rudens šventė. Klaipėdos krašte iš Martyninių spręsdavo apie būsimus orus, pvz., jei per Martyną ant ledo, tai per Kalėdas ant vandens; jei tą dieną giedra, bus labai šalta žiema. Nuo senovės Martyninės buvo įvairių mokesčių sumokėjimo paskutinis terminas. Su Martyninėmis baigdavosi ir prasidėdavo samdininkų (samdinių) metai: tuomet juos samdydavo ir atleisdavo. Tarpukariu Klaipėdos apskrities ūkininkai tą dieną vykdavo į Paprūsėje buvusius bernų ir mergų turgus (toks veikė Kretingoje), juose ūkininkai ir samdiniai sutardavo darbus, patalpinimą (gyvenimo sąlygas) ir užmokesnį (atlyginimą). Per Martynines būdavo atsiskaitoma su samdiniais, kerdžiumi, malūnininku, ateinantiems metams renkamas kaimo seniūnas, kai kur ir kaimo teisėjas. Per Martynines buvo kepama žąsis ir iš jos krūtinkaulio sprendžiama, kokia bus žiema, kaip artimiausiais metais susiklostys gyvenimas. Martyninės baigdavosi pasilinksminimu, į kurį atėjusios moterys atsinešdavo po keptą žąsį, o vyrai pagamindavo salyklinio alaus. Martyno vardas labai populiarus Mažojoje Lietuvoje (sietas ir su Martynu Liuteriu). Jis kildinamas iš senovės romėnų karo dievo Marso vardo.

Vilius Pėteraitis

Martin Tydecks

Angelė Vyšniauskaitė