Saugų mokyklos

Saugų mokyklos. Pirmoji įsteigta apie 1750. 1782 mokė šulmistras F. Schleusneris, 1882–1896 –precentorius Kasperas. Daugėjant besimokančiųjų, 1896 atidaryta antra klasė. 1929 mokyklą vizitavęs Mečislovas Mačernis užfiksavo: vaikai mokyti vokiečių kalba, iš tikrintos klasės 25 moksleivių 12 save laikė lietuviais, 13 – vokiečiais; mokykloje dirbo 3 mok., iš jų tik vienas mokėjo lietuviškai. Vėliau vaikus mokė Klaipėdos mokytojų seminarijos auklėtiniai E. Gailius, Kėkštaitis (Koekstadt), B. Daženys. 1931 Klaipėdos krašto mokyklų draugija Saugose įkūrė privačią lietuvių mokyklą. Lankė 30 vaikų. Vėliau ji suvalstybinta. Tuo pasinaudojusi Direktorija 1935 mokomąją lietuvių kalba pakeitė vokiečių kalba. 1937 Mokyklų draugija pakartotinai čia atidarė privačią lietuvių mokyklą. Joje mokėsi 51 moksleivis, 1938/1939 – 56. Iš jų 39 buvo gimę Klaipėdos krašte, 17 – atsikėlusių šeimų vaikai; čia mokytis vaikus siuntė dar 5 šeimos, namuose kalbėjusios abiem kalbomis. 1934–1939 Saugose veikė žemės ūkio mokykla, jos užsiėmimai vykdavo žiemą. Vedėjas – žinomas Klaipėdos krašto agronomas Gaidamavičius. Saugų mokyklos įėjo į Mažosios Lietuvos švietimo istoriją: prasidėjus nuožmios germanizacijos bangai, 1875 čia centrinės Gumbinės valdžios nurodymu įsteigti metodiniai kursai. Atsiųsti instruktoriai privalėjo pedagogams aiškinti, kaip lietuvių šeimų vaikus mokyti vokiečių kalba. Kasmet tokiu būdu apdorota po 20 liaudies mokyklų pedagogų. Juos švietė kintiškis vokietininkas A. Füllhasė.

Albertas Juška

Iliustracija: Saugų žemės ūkio mokykla, 1935 / Iš knygos „Mūsų Lietuva“, IV tomas