Saratovo lietuvininkų globa

Sarãtovo lietùvininkų globà. Pirmojo pasaulinio karo metu Rusijos karinė valdžia daug lietuvininkų ištrėmė į Rusijos gilumą, dalis jų atsidūrė Saratove. Ten tuo metu buvo Pavolgio vokiečių centras, todėl Prūsijos tremtiniai ten nukreipti kaip Vokietijos piliečiai. Saratove gyvenę lietuviai iš Didžiosios Lietuvos siekdami, kad lietuviai našlaičiai nebūtų suvokietinti, susisiekė su Sankt Peterburge veikusia Prūsų lietuviams šelpti draugija ir 1916 Saratove įsteigė Draugiją Prūsų lietuviams globoti. Jos vadovu paskirtas nuo seniau čia gyvenęs lietuvių inžinierius S. Grinkevičius (Saratovo miesto Tarybos narys, aukšto rango Rusijos geležinkelio valdininkas), vicepirmininku – inžinierius Morkūnas, iždininku – J.Vaitiekūnas, reikalų vedėju – studentas S. Zienius. Pirmiausia draugija iš vokiečių perėmė apie 30 lietuvių našlaičių globą, vėliau ėmėsi globoti pagyvenusius žmones. Našlaičių vaikų prieglaudos vyriausiąja prižiūrėtoja dirbo Ringailienė iš Bitėnų. Saratove buvo įsteigta ir lietuvių pradinė mokykla (vadovas S. Zienius, vėliau Dilytė). Draugija iš savo lėšų lietuvininkams apmokėdavo už butą, kurą ir elektrą, teikė kultūrinę paramą (knygomis ir laikraščiais). Sankt Peterburgo ir Saratovo draugijų rūpesčiu į didžiuosius Pavolgio miestus perkelti Prūsų lietuvių tremtiniai (Martynas Jankus su dukterimis ir kiti), 1918 lietuvininkai išleisti į tėvynę.

Dar skaitykite „Globa“ 1.

L: 40 metų sukako šiemet Prūsų lietuviams globoti draugijai Saratove // Keleivis Nr. 4. 1956.