Šakūnai

Šaknai (vok. Schakuhnen, nuo 1938 Schakendorf, rus. Levoberežnoje), bažnytkaimis Nemuno (Rusnės) kairiajame krante, 6 km į šiaurės vakarus nuo Kaukėnų, prie kelio Kaukėnai–Rusnė. Vietovėje gyventa nuo Kryžiuočių ordino laikų, priklausė Rasytės pilies komendanto valdomai sričiai. 1539–1540 Klaipėdos valsčiaus mokesčių mokėtojų sąraše vietovė vadinama Schackaunen, joje paminėti 22 sodybų savininkai, 4 dalininkai ir 2 samdiniai. 1675 įsteigta Rusnės parapijos filija, 1697 baigta statyti medinė koplyčia, po 1710 įkurta evangelikų liuteronų parapija. 1736 įsteigta pradinė mokykla. XVIII a. viduryje minima karčema. 1785 mišrusis kaimas Gr. Schakuhnen Įsruties apskrities Rusnės valsčiuje turėjo 33 ugniakurus. Šakūnai 1905 buvo kaimo bendruomenė ir Šilokarčemos apskrities valsčiaus centras su 50 gyvenamųjų namų, 397 gyventojais (iš jų 79 lietuviai). Nuo 1920 kaimas priklausė Pakalnės apskričiai, turėjo 386, 1939 – 367 gyventojus. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą pro Šakūnus nutiesta siaurojo geležinkelio Kaukėnai–Kalninkai linija. Vilius Kalvaitis dainų rinkinyje paskelbė Šakūnų apylinkėse užrašytų dainų. 1901–1904 Šakūnų parapijoje kunigavo Endrikis Endrulaitis.

Vasilijus Safronovas