Mažosios Lietuvos
enciklopedija

rusvųjų anglių formacija

storymė, kurią sudaro neogeno kontinentinės nuogulos, su nedarna slūgsančios ant Palvės svitos ir Prūsų svitos.

rusvjų angli formãcija, storymė, kurią sudaro neogeno kontinentinės (upių, ežerų ir pelkių) nuogulos, su nedarna slūgsančios ant Palvės svitos ir Prūsų svitos. 1867 išskyrė E. Zaddachas. Viršutinis kontaktas su kvartero nuogulomis labai išplautas, paleoslėnio įrėžiai siekia Alko svitos nuogulas. Rusvųjų anglių formaciją sudaro įvairaus anglingumo laipsnio molio, aleurito ir kvarcinio smėlio nuosėdos su rusvųjų anglių tarpsluoksniais. Dažnai žėrutingos, smėlio grūdeliai gerai apzulinti. Aliuviniuose smėliuose gausu lignitizuotos medienos, perplautų stambių gintaro gabalų. Storymė skirstyta į 3 sedimentacinius kompleksus ir į Naujųjų Kuršių svitą bei Rantavos svitą. Apatinę rusvųjų anglių formacijos dalį 1966 V. Baltakis priskyrė Prūsų svitai. V. Katinas 1971 ją suskirstė į 2 kompleksus ir 2000 pavadino Kraštupėlių ir Ūbininkų svitomis. Visa rusvųjų anglių formacijos nuogulų storymė kaiti, neturi faunos liekanų.

Vladas Katinas