ragelis
ragẽlis, birbỹnė, piemen ragẽlis, piemen ragùtis, medinis pučiamasis liežuvėlinis (klarneto tipo) lietuvių liaudies muzikos instrumentas su gyvulio (karvės, ožio) rago antgaliu. Mažojoje Lietuvoje ragelį pirmą kartą paminėjo Povilas Frydrichas Ruigys (1747), vėliau – Georgas Heinrichas Ferdinandas Nesselmannas (1850), Adalbertas Bezzenbergeris (1882), Frydrichas Kuršaitis (1883). Ragelis gamintas iš medžio žievės, medienos (alksnio, karklo, žilvičio, gluosnio, šermukšnio). Skleidžiamas garsas šaižus, birbiantis. Skylutėmis išgaunami 6–8 garsai. Rageliu grojo piemenys, norėdami pasilinksminti ar gyvulius nuraminti, t. p. vaikai žaisdami. Rageliu mėgdžioti įvairūs garsai; grotos siaurų intervalų improvizacinės melodijos, nesudėtingos liaudies dainos, šokiai.
Rimantas Sliužinskas