Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Ragainės apskritis

administracinis teritorinis vienetas Prūsijos (Vokietijos) valstybėje.

Raganės apskrits (vok. Kreis Ragnit), įkurta 1816–1818, apėmė Mažosios Lietuvos šiaurrytinį pakraštį abipus Nemuno. 1817 jos plotas siekė 21,19 kvadratinės mylios, gyveno 21 747 žmonės, buvo 3372 ugniakurai (sodybos). Apėmė Ragainės, Viešvilės, Būdviečių, Kraupiško, Lenkviečių ir Žilių parapijas; pačiame apskrities centre gyveno 1680 žmonių. 1859 apskritis praplėsta prie jos priduriant Krokiškių ir Žagmantų apylinkes. 1871 buvo vienintelis miestas – pati Ragainė su 3687 gyventojais, 321 kaimas su 42 692 gyventojais, 52 dvarai su 5971 gyventoju. Iš 52 391 gyventojo daugumą sudarė lietuvininkai, lietuvių ir prūsų kilmės asmenys. 1905 mieste gyveno 4908 žmonės (198 iš jų kalbėjo lietuviškai), 301 kaime – 43 208 (7929), 64 dvaruose – 3395 (267). 1912 apskrities plotas buvo 1228,7 km2, ten gyveno 54 895 žmonės. Apskritį sudarė Ragainės, Kraupiško, Būdviečių, Lenkininkų, Jurgaičių, Kalvelių, Lenkviečių, Smalininkų, Viešvilės, Žilių, Žukų, Trapėnų parapijos. Plentai Ragainę jungė su Tilže, Lazdynais ir Pilkalniu, Kraupišku, Žiliais. Per Ragainę ėjo geležinkelis Tilžė–Pilkalnis, per Žilius geležinkelis Tilžė–Įsrutis. Siaurieji geležinkeliai ėjo iš Ragainės į Kraupišką, iš Tilžės (Pagėgių) per Mikytus į Smalininkus. Apskrityje vyravo žemės ūkio plotai ir laukininkų kaimai. Šiaurrytinės dalies miškuose gyveno miško darbininkai, panemuniuose veikė lentpjūvės. Nemunu pro Ragainę ir Smalininkus (kur buvo įrengti dideli uostai) plaukdavo daug krovininių laivų, valčių, sielių iš Didžiosios Lietuvos ir Gudijos. Įvairiose gyvenvietėse veikė pieninės, mėsinės ir kitos žemės ūkio produkcijos apdirbimo įmonės. Šie verslai palaikė apylinkių gyvybingumą: XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje Ragainės apskrities gyventojų skaičius išliko gana stabilus, iš jos uždarbiauti į Vakarus išvykdavo mažiau žmonių, nei pvz., iš skurdžių Mozūrijos plotų. Su Nemuno dešiniojo kranto dalimi Ragainės apskritį siejo tik perkėlos per upę ir aplinkiniai keliai per Tilžę ir jos tiltus. Po Pirmojo pasaulinio karo pagal Versalio taikos sutartį plotai Nemuno dešiniajame krante (kaip Klaipėdos krašto ir Pagėgių apskrities dalis) nuo 1920 pradžios buvo atskirti nuo Ragainės apskrities. 1922 kita apskrities dalis prijungta prie Tilžės-Ragainės apskrities. 1939 naciams likvidavus Klaipėdos kraštą, atskira Ragainės apskritis nebebuvo atkurta.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Ragainės apskrities ligoninės pastatas buvusioje Tilžės gatvėje, 1983

Iliustracija: Nemuno užliejamose pievose, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Anapus sienos..., iki 1939 / Iš Hermanno Sudermanno knygos „Im Paradies der Heimat“, 1940

Iliustracija: Nemuno pakrančių laukininkai krauna javus į vežimą, kinkytą keturiais arkliais, iki 1939 / Iš MLEA