pleistocenas
pleistocènas (gr. pléistos – stambiausias ir kainós – naujasis), Žemės geologinės istorijos kainozojaus eros kvartero periodo ledynmečio laikotarpis, kai susiklostė pleistoceno nuogulos. Prasidėjo po kvartero periodo eopleistoceno (priešledynmečio) prieš 1,00 mln. metų (Ma), baigėsi iki kvartero periodo holoceno prieš 10 tūkst. metų. Klimatas atšalo, Skandinavijoje susiformavo kontinentinio ledo danga. Pleistocenas skirstomas į ankstyvąjį, vidurinįjį ir vėlyvąjį, šie į ledynmečius ir tarpledynmečius. Mažojoje Lietuvoje (Sembos pusiasalyje, Bruzdavos iškyšulyje) pleistocenas atsidengia jūros krantuose iki 60 m aukščio atodangose. Jas sudaro ledyninės (morenos) ir tarpledyninės (rieduliai, gargždas, žvirgždas, smėlis, aleuritas, molis) nuogulos. Nuosėdų storis Mažojoje Lietuvoje siekia 60 m, Lietuvoje – iki 314 m. Jose išskirti Danės sluoksniai (pavadinti Mažosios Lietuvos upės vardu). Mažosios Lietuvos ir Karaliaučiaus krašto kvartero sistemą ir pleistoceną XIX–XX a. pradžioje tyrė Berlyno ir Karaliaučiaus universiteto mokslininkai Gottliebas Berendtas, Karlas Alfredas Jentzschas, A. Tornquistas, H. Wichdorffas, Heinrichas Mortensenas. 1919–1939 tyrė Vytauto Didžiojo universiteto (iki 1930 Lietuvos universiteto) mokslininkas M. Kaveckis, J. Dalinkevičius, Č. Pakuckas. Po 1945 tyrimus atliko Vilniaus universiteto mokslininkai Vytautas Gudelis, P. Vaitiekūnas, Geologijos instituto – V. Čepulytė, Algirdas Gaigalas, A. Klimašauskas, V. Vonsavičius, senąją florą tyrinėjo A.Vienožinskienė, Ona Kondratienė, M. Riškienė.
Algimantas Grigelis