Mažosios Lietuvos
enciklopedija

pedagogika

pedagogikos raida.

pedagògika. Popiežių Grigaliaus XI, Inocento III nurodymai ir Laterano IV susirinkimas paskatino Kryžiuočių ordiną steigti mokyklas Prūsoje. Vadinamosios lotyniškosios mokyklos veikė Karaliaučiuje (1304), Vėluvoje ir kitur. Prūsijos kunigaikštystėje XVI a. mokyklų ypač padaugėjo. Jose mokyta evangelikų liuteronų tikėjimo tiesų, skaityti, skaičiuoti, retsykiais – skaityti lotyniškus tekstus. Mokyklų darbą sunkino mokomųjų knygų, pedagogų ir pagalbinės literatūros stygius. XVII a. pagausėjus mokyklų skaičiui, reglamentuotas ir mokymo turinys. Tuomet, be tradicinių religinių dalykų, mokyta skaityti, rašyti, skaičiuoti, gramatikos, kartais laisvųjų menų. Reikalauta mokomąją medžiagą perteikti aiškiai, vaikams suprantamu būdu. Pedagogikos metodika buvo primityvi: atitinkamas katekizmo dalis mokytojai reikalavo išmokti mintinai, toks mokymasis užėmė svarbiausią vietą. Vėliau pasirodė katekizmai, kurių medžiaga buvo pateikta klausimais ir atsakymais. Miestų mokyklose buvo aukštesnis mokymo lygis. XVIII a. pradėta eiti prie privalomojo visuotinio mokymo. 1736 jį įvedus sudarinėti mokyklinio amžiaus vaikų, privalėjusių lankyti mokyklą, sąrašai. XVIII a. krašto žemininkų mokyklos liko primityvios; jas lankę vaikai, be religinių žinių, išmokdavo skaityti, kai kas – rašyti. Mažosios Lietuvos mokykla suklestėjo XIX a. pradžioje, tada keitėsi mokymo metodika: vaikus imta pratinti savarankiškai įgyti žinių, skatinta jų savarankiška veikla. Šis laikotarpis labai reikšmingas Mažosios Lietuvos mokyklų pedagogikos istorijai. Pozityvios permainos išryškėjo XIX a. viduryje, kai žemininkų mokyklose pradėjo dirbti mokytojų seminarijų auklėtiniai. 1873 lietuvių kalba išguita iš mokyklų; XIX a. pabaigoje siekta sukurti mokyklą, kurioje nebūtų muštro, bausmių; reikalauta atsižvelgti į vaiko psichologiją. Klaipėdos kraštui tapus Lietuvos dalimi, lietuvių kalba vėl grąžinta į vietos mokyklas, jų programas imta derinti prie Didžiosios Lietuvos mokymo. Mažosios Lietuvos pedagogikos istoriją tyrė Vladas Nausėdas, M. Lukšienė, Ingė Lukšaitė, Vladas Pupšys, Albertas Juška, O. Tijūnelienė ir kiti.

Dar skaitykite mokyklos.

L: Juška A. Mažosios Lietuvos mokykla XVIXX amžiuje, 2003.