pareigūnai

valdininkai, jų pareigos.

pareignai. Senojoje Prūsoje svarbiausi pareigūnai buvo genčių vadai, kriviai. Įsigalėjus Kryžiuočių ordinui, kraštą valdė jo pareigūnai. Iki 1390 aukščiausi Ordino pareigūnai buvo landmeisteris (krašto magistras). Vėliau svarbiausias Ordino pareigūnas tapo didysis magistras; jo pavaduotojas, atsakingas už domeno ūkį – didysis komtūras; karo reikalus tvarkė maršalas; už finansus atsakė iždininkas; už karinę ginkluotę – drabužininkas (vok. Trapier); už riterių sveikatą – špitolininkas (vok. Spitler) (Prūsijoje pastarieji buvo tik garbės pareigos). Šie pareigūnai kartu su didžiaisiais komtūrijų vadovais (Dancigo ir Torūnės komtūrais ir vyskupais) sudarė didžiojo magistro Tarybą ir patarinėjo įvairiais klausimais. Jie sprendė, kuris Ordino brolis bus paskirtas į konkrečią pareigybę, kas taps komtūru. Komtūrai turėjo sau pavaldžius pareigūnus: vaitas (vok. Vogt) valdė vaitiją (vok. Vogtei); užvaizdas (vok. Pfleger) – užvaizdiją (vok. Pflegämter); didysis ekonomas (vok. Großschäfler) buvo Ordino prekybos vadovas; žvejybininkas (vok. Fischmeister) administravo žvejybos ūkį; vyriausiasis girininkas (vok. Waldmeister) – miškus, pajamas krašto viduje; vežimininkas (vok. Karwansherr) buvo arklidžių ir vežimų parko prižiūrėtojas ir kiti. Vaitai ir užvaizdai Prūsijoje buvo laikini pareigūnai, kasmet teikę ataskaitas, davę neturto įžadus, neturėję šeimos. Karjeros laiptais kildavo Ordino aukščiausi pareigūnai, pvz., Michaelis Küchmeisteris iš pradžių buvo Karaliaučiaus didysis ekonomas (vienas iš 2 Ordino prekybos vadovų), vėliau Žemaitijos ir Naujosios Markos vaitas. Būta ir finansų, ekonomikos, prekybos pareigūnų: Torūnės monetų kalyklos viršininkas (vok. Münzmeister), Laukstyčių gintarininkas (vok. Bernsteinmeister), kuris prižiūrėjo gintaro rinkimą Semboje. Didiesiems ekonomams buvo pavaldūs sandėlininkai (vok. Lieger) ir kiti. Nuo XVII a. Prūsijoje bei Mažojoje Lietuvoje netituluotu valdovo dvaro valdytoju buvo amtmonas; XVIII a.–XIX a. pradžioje valsčiaus centrinio dvaro valdytoju dirbo amtsrotas; Prūsijos apskrities viršininkas buvo landratas (landrotas). Prūsijos karalystės (nuo 1701) bei Vokietijos imperijos laikais svarbūs pareigūnai buvo oberprezidentai. Klaipėdos krašte prancūzmečiu aukščiausi pareigūnai buvo gubernatorius, po jo – vyriausiasis komisaras; Lietuvos valdymo metais – gubernatorius, direktorijos pirmininkas (vok. Landespraesident), krašto direktoriai (vok. Landesdirektor). Vietos gyventojams svarbesni buvo kaimų seniūnai bei kiti vietos pareigūnai.

L: Boockmann H. Vokiečių ordinas. V., 2003.

Iliustracija: Ernstas Wilhelmas Beerbohmas (1786–1865) – Klaipėdos burmistras (1836–40), vėliau Kuršių marių žvejybos vyriausiasis inspektorius (Oberfischmeister) / Iš leidyklos „Libra Memelensis“ archyvo

Iliustracija: Klaipėdos krašto valstybinės pasienio policijos pareigūnas, iki 1939 / Iš Alfonso Nevardausko knygos „Pajūriais, pamariais“, Čikaga, 1963

Iliustracija: Pareigūnas – Klaipėdos krašto vyriausiasis burmistras – Gustavas Schultzas, apie 1930 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų

Iliustracija: Liudijimas, išduotas Viešvilės muitinės prižiūrėtojui Stasiui Mačiuliui, aptarnaujančiam Smalininkų–Tilžės–Rusnės ruožą, 1932 / Iš knygos „Lietuvos muitinės 1919–40“, 1999

Ernstas Wilhelmas Beerbohmas (1786–1865) – Klaipėdos burmistras (1836–40), vėliau Kuršių marių žvejybos vyriausiasis inspektorius (Oberfischmeister) / Iš leidyklos „Libra Memelensis“ archyvo

Klaipėdos krašto valstybinės pasienio policijos pareigūnas, iki 1939 / Iš Alfonso Nevardausko knygos „Pajūriais, pamariais“, Čikaga, 1963

Pareigūnas – Klaipėdos krašto vyriausiasis burmistras – Gustavas Schultzas, apie 1930 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų

Liudijimas, išduotas Viešvilės muitinės prižiūrėtojui Stasiui Mačiuliui, aptarnaujančiam Smalininkų–Tilžės–Rusnės ruožą, 1932 / Iš knygos „Lietuvos muitinės 1919–40“, 1999