Mažosios Lietuvos
enciklopedija

magistras

Kryžiuočių ordino atskirų kraštų aukščiausias pareigūnas.

magstras, Kryžiuočių ordino atskirų kraštų aukščiausias pareigūnas. Livonijoje buvusios Kalavijuočių ordino žemės po 1237 prisijungimo prie Kryžiuočių ordino turėjo savo atskirą magistrą, vadintą landmeisteriu. Vokietijoje buvo keliolika Ordino žemių – balijų (provincijų), valdytų atskirų magistrų (lot. magister prōvinciālis), vadinti deutschmeisteriais. XIII a. užkariautą Prūsą iki 1309 valdė Prūsų magistras. Prūsijoje pirmasis didysis magistras (lot. magister generalis, vok. Hochmeister) buvo 1303 Elbingo kapituloje išrinktas Siegfriedas von Feuchtwangenas. Nuo 1309 jis buvo ir Prūsijos magistras. Iki jo Kryžiuočių ordiną valdė 14 didžiųjų magistrų, po jo – dar 22. 1226 didysis magistras Hermannas von Salza išsirūpino, kad didysis magistras (Ordino vyriausioji galva turėjo sutelkęs visą politinę valdžią) gautų Šventosios Romos (Vokietijos) imperijos kunigaikščio (vok. Reichsfürst) titulą. Didysis magistras buvo Ordino vyriausiasis valdytojas. Kraštų magistrai savo kapitulose, didysis magistras visuotinės Ordino kapitulos rinkti visam gyvenimui (tik išimtiniais atvejais magistras galėjo būti atleistas iš pareigų). Kapitulą, turinčią teisę rinkti didįjį magistrą, sudarė atskirų kraštų magistrai, aukštieji Ordino centro pareigūnai-patarėjai (vok. Grossgebietiger – didysis komtūras, didysis iždininkas, maršalas) ir kiti aukšti kryžiuočių pareigūnai. Mirus didžiajam magistrui, trumpam laikui didysis komtūras jį pavaduodavo, kol Prūsijoje gyvenantys aukštieji patarėjai išsirinkdavo naująjį magistrą. Išrinktas magistras turėdavo vizituoti Ordino žemes, įsitikinti gyventojų paklusnumu. Paskutinis didysis magistras Prūsijoje buvo Albrechtas. Jam pavertus Prūsiją pasaulietine valstybe, didžiojo magistro titulas 1530 atiteko Mergentheime reziduojančiam deutschmeisteriui. Pagal Pressburgo taiką 1805 didžiojo magistro titulas paveldėtinai perėjo Austrijos Habsburgams.

LE

Iliustracija: Siegfriedas von Feuchtwangenas, I Prūsijos didysis magistras, išrinktas 1303 / Iš Hartknoch Ch. knygos „Alt- und neues Preussen, oder Preussischen Historie Zwey Theile“. Frankfurt-Leipzig, 1684