Papelkių (2) archeologiniai radiniai

archeologiniai radiniai iš įvairių laikotarpių kapų.

Papélkių (2) archeològiniai radinia XIX a. surinkti iš kelių vietų. 1872 „Prussia-Museum“ muziejaus archeologiniam rinkiniui grubaus darbo molinių urnų dideles šukes atsiuntė kapitonas Wulffas. Emilis Hollackas minėjo vėlyvojo žalvario amžiaus smeigtuką iš ten. Čia būta įvairių kapinynų. Vienas iš jų daugiau žinotas kaip Bijotų (vok. Biothen) kaimo kapinynas. Kiti 2 minėti netoli vienas nuo kito: viename jų rasta įvairių laikotarpių kapų (III–XIII a.), kitas datuojamas IX–XIII amžiais. E. Hollacko archeologinių paminklų atlase Papelkių kapinynų lokalizacija gal sumaišyta, tikslesnės Papelkių dvarininko Lorecko nuorodos. Jis buvo išrinktas Altertumsgesellschaft Prussia [Prūsijos Senovės draugija] valdybos nariu, 1878 dvaro žemėse surado žmonių ir arklių kapus. Vietovę kasinėjęs Johannesas Wilhelmas Heydeckas juos datavo XI–XIII a. Šių radinių dalį (tarp jų žalvarinę lankinę segę) Loreckas padovanojo Prussia muziejui, toliau pats kasinėjo Papelkių kapinynus. 1881 vėl minėti Papelkiuose (vok. im Kreise Wehlau zu Imten) vykę bendri J. W. Heydecko ir Lorecko kasinėjimai. Tuomet Loreckas pristatė draugijos susirinkime daugiau kaip 30 kapų, atidengtų Papelkiuose ir Bijotuose, medžiagą. Papelkiuose rastuose kapuose – pelenai ir kaulai urnose kartu su žalvariniais papuošalais (smeigtukais, apyrankėmis, sagtimis, segėmis), įvairiais įrankiais, būdingais mažais peiliukais. Papelkių kapų vietos pažymėtos akmenų ratais arba paskirais akmenimis. Tarp jų būta II–V a. arklių kapų. Kapinyno (su 42 ištirtais kapais) lokalizacija nurodyta Popelken, Sandfeld, „bei Eichen“ [Papelkiuose, smėlingame lauke, prie ąžuolyno]. Kitas Papelkių kapinynas dvaro žemėse buvęs vadinamajame Palve ariamajame lauke, kurio pietinėje pusėje būta kalvelės, vadintos Todtenberg [Mirusiųjų kalneliu]. Čia rastus akmenų grindiniais apkrautus degintinius kapus (vok. Steinpackung) Loreckas žymėjo I–XII. Bijotų kapinyną jis skyrė vėlesniam laikotarpiui (apie XIV a. pradžia): ten rasti žmonių ir arklių kapai. Dalis žirgų kapų galėjo priklausyti VIII–IX a., nes kamanų puošybai naudoti rozetės formos apkalai, o žąslai turėjo kaulinius laužtukus. Būdinga įvijinės vytinės antkaklės, mėlyni stiklo karoliai, labai maži balsvai gelsvi karoliai. Vėlyviausi Bijotų kapai Lorecko priskirti XIII–XIV amžiams.

L: Altpreußische Monatschrift. Königsberg, Bd. IX, 1872; Bd. XVI, 1879; Bd. XIX, 1882; Bd. XX, 1883; Loreck. Popelken, Gräberfeld // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia [toliau SAP]. Bd. X. Königsberg, 1885; Sb. Prussia. SAP. Bd. XV (1888–89), Königsberg, 1890; Bujack. Accessionen des Prussia Museum // SAP. Bd. X. Königsberg, 1885; Hollack E. Erläuterungen zur vorgeschichtlichen Übersichtskarte von Ostpreußen. Glogau–Berlin, 1908; Gaerte W. Urgeschichte Ostpreussens. Königsberg, 1929; Nowakowski W. Das Samland in der römischen Kaiserzeit und seine Verbindungen mit dem römischen Reich und der barbarischen Welt. Marburg–Warszawa, 1996.

Rasa Banytė-Rowell

Iliustracija: Papelkiai: Bijotų kapinyno radinys / Iš Gaerte W. knygos „Urgeschichte Ostpreussens“, 1929

Papelkiai: Bijotų kapinyno radinys / Iš Gaerte W. knygos „Urgeschichte Ostpreussens“, 1929