pabaigtuvės

pabaigtùvės, vaišės po talkų. Lietuvininkai pabaigtuves rengdavo po šienapjūtės, rugiapjūtės, linų mynimo (linamynis), trobesių atstatymo talkų. Įspūdingiausios būdavo rugiapjūtės pabaigtuvės; jas kaip šventę po rugiapjūtės aprašė ir Carlas Cappelleris. Baigę kirsti rugius, pjovėjai bude (gude) garsiai trindavo dalgio briauną. Surišusios paskutinį pėdą, merginos iš rugių varpų ir laukinių gėlių nupindavo vainiką (plonį). Jį ant dalgio į namus nešdavo pirmasis kirtikas. Talkininkai grįždavo dainuodami ir su palinkėjimu vainiką įteikdavo šeimininkui, kuris pakabindavo jį kambaryje kabėti iki būsimo derliaus. Už durų stovėjusi šeimininkė apliedavo vandeniu pirmuosius talkininkus, o šie ją pasiviję apliedavo likusiu vandeniu. Šeimininkai nupirkdavo statinaitę alaus, kartais degtinės, vaišindavo branvynu, mėsa, pyragu. Pavalgę dainuodavo, kartais šokdavo. Pabaigtuves vaizdavo ir K. Donelaitis Metuose.

Vacys Milius

Iliustracija: Javapjūtės pabaigtuvės Pilkalnio apylinkėse, 1935 / Iš MLEA