plonis

plõnis, rugiapjūtės pabaigtuvių vainikas, pintas iš rugių varpų ir lauko gėlių. Užsidėjusi ant galvos jį nešdavo geriausia pėdų rišėja kartu su rugių kirtėju. Juos lydintieji dainuodavo rugių dainą – Nešam plonį. Atėjus į kiemą, merginos šliūkšteldavo vandens kirtėjui ir visiems pjovėjams, kad būtų geresnis kitų metų rugių derlius. Įėję į stubą plonį įteikdavo šeimininkui, kuris jį pakabindavo virš stalo. Plonis čia kabėdavo iki žiemkenčių sėjos. Tuomet jį nukabindavo, grūdus iškuldavo ant stalo, surišdavo į skarelę. Išėję sėti rugių, plonio grūdus išbarstydavo dirvoje. K. Donelaitis Metuose aprašė plonio nešimą: Merčius su Lauru mergas į vandenį vilko, o Pakulienė su Lauriene tuo pasitiešyt vyrus ir vaikus su pilna milžtuve plovė ir šeimininkas Plaučiūnas visus vaišino bei kiekvieną apdalijo šmotu lašinių. Plon vadinta ir pati šventė.

L: Rėza L.G. Dainos, oder Litthauische Volkslieder. Königsberg, 1825, S. 147.

Angelė Vyšniauskaitė