Nidos pradinė parapinė mokykla
Ndos pradnė parãpinė mokyklà įsteigta 1743 (1744?), pirmasis šulmistras – siuvėjas Cynthius. Po jo 34 metus mokytojavo Nidos užeigos namų aludaris Borischoffas (Borissowas, Borussowas), po to – jo sūnus Friedrichas Ernstas, 1755–1765 – buvęs Karvaičių šulmistras M. Bernhardi. Nidiškiai jiems tradiciškai mokėjo po 1 markę nuo dūmo, tiekė nemokamą kurą – 3/8 malkų, buvo paskyrę derlingesnės žemės sklypą. Papildomai Prūsijos subsidijų fondas jiems kasmet mokėjo po 15 talerių. Visas šulmistro metinis atlyginimas sudarė valdžios nustatytą 30 talerių sumą. 1763 alga padidinta iki 32 talerių. 1778 mokyklos pastatas sudegė, teko statyti naują. 1792 mokėsi 26 vaikai (iš jų 12 mergaičių). Jų šiek tiek padaugėjo 1797, kai į Nidą atsikėlė daugelis smėlio užpustyto Karvaičių kaimo gyventojų. 1864 mokyklą lankė 66 moksleiviai, 56 iš jų kalbėjo kuršininkų kalba, 4 – lietuvių, 3 – vokiečių ir dar 3 mokėsi vokiečių kalbos. XIX a. čia dirbę šulmistrai kelis savo auklėtinius parengė tolesniam mokymuisi. G. Erlerio sudarytame Karaliaučiaus universiteto studentų sąraše užfiksuoti 5 iš Nidos apylinkių kilę studentai – Martynas Liudvikas Rėza ir Pelka iš Karvaičių, Dutzkė ir 2 Kuwertai iš Nidos. Dar kelis savo sūnus nidiškiai pasiuntė į mokytojų seminarijas: Hansas Kyras (Kiehr; 1855 baigė Karalienės mokytojų seminariją ), Wilhelmas Kubernas (mokėsi Ylavos mokytojų seminarijoje). Nidos šulmistras Kristijonas Endrikis Mertikaitis (gimęs Nidos žvejo šeimoje apie 1775) parengė reikšmingus religinius spaudinius. Prieš 1861 mokytojavo Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakulteto absolventas Jonas Pipiras. Jo sūnus Arthuras Bruno Pipiras čia mokytojavo 1903–1906; tada mokykla jau buvo dviklasė. 1906 (ar vėliau) pastatyta nauja mokykla; 1911 ją lankė 159 šeimų vaikai. Kunigo Franzo Großjohanno oficialioje ataskaitoje nurodyta: 123 iš jų buvo kuršininkai, 36 – vokiečiai, lietuvio – nė vieno. Vėliau mokytojavo Franzas Georgas, Gretė Kuhtz, Franzas Gumboldtas, Henry Fuchsas. Direktorijos išlaikomą mokyklą 1938 lankė apie 60 vaikų, dar 18 mokėsi Klaipėdos krašto mokyklų draugijos pastangomis įsteigtoje privačioje lietuvių mokykloje. 1939 kovo mėn. Klaipėdos kraštą atplėšus nuo Lietuvos, ši uždaryta.
Albertas Juška