Nemunynas, 1

Nemanynas, kaimas ir valsčiaus centras Labguvos apskrityje, Gilijos parapijoje.

Nemunýnas, 1, Nemanýnas (vok. Nemonien, Nemonin Wiepe, 1938 Elchwerder, rus. Golovkino), kaimas ir valsčiaus centras Labguvos apskrityje, Gilijos parapijoje, prie Nemunyno upės žiočių, 19 km į šiaurės rytus nuo Labguvos. Senovės gyvenimo žymes parodė archeologiniai radiniai: apylinkėse gyventa jau naujajame akmens amžiuje, iš to likusi senoji keramika. Nemunyno apylinkės pradėjo sparčiau plėtotis iškasus Pričkagrabės kanalą. XVIII a. prie Nemunyno upės ir kanalo sankirtos buvo garsi Nemunyno karčema [vok. Wiepsche Krug]. Iškasus Kryžionų kanalą Nemunynas tapo svarbia vandens kelių kryžkele. XIX a. pradžioje kulmiškių ir žemdirbių kaime gyveno 508 gyventojai, buvo 63 ugniakurai. 1871 kaime gyveno net 1158 žmonės, buvo 89 gyvenamieji pastatai. 1905 kaime gyveno 1099 žmonės, buvo 101 gyvenamasis pastatas; valdyta 774,5 ha žemės. Tuomet lietuviškai kalbantys sudarė 52% visų gyventojų. 1912 kaime gyveno 1232 žmonės. Užsiimta žvejyba, svogūnų ir kitų daržovių auginimu; dar verstasi pienininkyste, žiemą pardavimui kirstos nendrės. 1904 ūkininkas Grėczas savo dvarelyje pasistatė bažnytėlę, talpinusią 600 žmonių, turėjusią savo varpus. Veikė pašto, telegrafo ir telefono skyriai, garlaivių prieplauka, taupomoji-skolinamoji kasa, vėjo malūnas, kalvė (Ad. Bagusch – Bagušis), krovinių ekspedijavimo įstaiga, 3 užeigos namai, įvairios krautuvės. Žvejai buvo Dav. Schaulies [Šaulys] ir Aug. Schlapeit [Šlapaitis], mūrininkas – Fritz Schipporeit [Šiporaitis], laivus statė Erdm. Klieschies [Klišys], langus stiklino Aug. Skerstupp [Skerstupis]. Kaimas buvo įrengtas kaip ir kiti Kuršių marių rytinių pakrančių žvejų kaimai: upės žiočių šiauriniame krante pastatytas molas, saugojęs įplauką nuo bangų ir sąnašų. Žvejų burvaltės laikytos upės pakrantėse prie sodybų. Žvejų sodybos upiniame gatviniame kaime abiem pakrantėmis tęsėsi apie 3,5 km. Sodybas nuo potvynių saugojo pakrančių apsauginiai pylimai. Buvo įrengtas kaimo polderis, dirbamąsias žemes juosiantis pylimais, perteklinį vandenį išpumpuojant išorėn vėjo jėgainėmis. Veikė pylimų ir šliuzų priežiūros įstaiga. Tankiai sustatyti mediniai namai dengti nendrėmis. Per upę keltasi keltais ir valtimis. 1938 gyveno 1048 žmonės. Veikė girininkija, kanalų priežiūros įstaiga. Per Nemunyną ėjo sausumos keliai į Gilijos kaimą, Gaidžiovingę, Labguvą. SSRS valdymo metais kaimas nugyventas – išliko tik dalis senųjų sodybų, suniokoti seni inžineriniai įrenginiai.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Nemunynas, XX a. pradžia / Iš Martyno Purvino rinkinio

Iliustracija: Žvejo namas Nemunyne, 1995

Iliustracija: Nemunyno kaimo žvejė ruošia valgį, apie 1930 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Nemunyno žvejų namų durų puošyba / Iš Jurgio Gimbuto knygos „Lietuvos kaimo trobesių puošmenys“, 1999

Iliustracija: Nemunyno žvejų gyvenamojo namo atramos ir gonkelių turėklai / Iš Richardo Detlefzeno knygos „Rytų Prūsijos kaimo namai ir medinės bažnyčios“, 1995

Iliustracija: Nemunyno žvejų gyvenamojo namo lėkis / Iš Richardo Detlefzeno knygos „Rytų Prūsijos kaimo namai ir medinės bažnyčios“, 1995

Iliustracija: Nemunyno žvejų kuršvaltės vėtrungė, iki 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Nemunynas, XX a. pradžia / Iš Martyno Purvino rinkinio

Žvejo namas Nemunyne, 1995

Martynas Purvinas

Nemunyno kaimo žvejė ruošia valgį, apie 1930 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Nemunyno žvejų namų durų puošyba / Iš Jurgio Gimbuto knygos „Lietuvos kaimo trobesių puošmenys“, 1999

Nemunyno žvejų gyvenamojo namo atramos ir gonkelių turėklai / Iš Richardo Detlefzeno knygos „Rytų Prūsijos kaimo namai ir medinės bažnyčios“, 1995

Nemunyno žvejų gyvenamojo namo lėkis / Iš Richardo Detlefzeno knygos „Rytų Prūsijos kaimo namai ir medinės bažnyčios“, 1995

Nemunyno žvejų kuršvaltės vėtrungė, iki 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)