Mažosios Lietuvos
enciklopedija

polderiai

žemos teritorijos, nuo nuolatinio ar periodinio užliejimo apsaugotos pylimais.

pòlderiai, žemos teritorijos, nuo nuolatinio ar periodinio užliejimo apsaugotos pylimais, nuolat sausintos ir sukultūrintos. Krašte polderiai įrenginėti pagal olandišką pavyzdį kaip žiemos (neužlieti visus metus) ar vasaros polderiai (neužliejami tik vegetacijos laikotarpio potvynių). Pvz., XX a. pradžioje buvo sumanyta polderiais paversti pačias Aismares, vėliau taip norėta išspręsti ir Vokietijoje kilusias nedarbo problemas per Didžiąją ekonominę krizę (nusausinimo darbus turėjo vykdyti 500 000 žmonių iš Reino ir Westfalijos). 1928 tokį projektą patvirtino Elbingo miesto magistratas, projektuotojai tvirtino esą jau pirmaisiais metais polderiai tiks žemdirbystei. Planuota nusausinti 63% Aismarių ruože nuo Dancigo iki Karaliaučiaus jūros kanalo; į tuos naujuosius pplderius norėta perkelti apie 50 000 naujakurių; bet dėl projekto didelių kaštų ir politinės valdžios pasikeitimo projekto įgyvendinimas buvo nutrauktas. Mažesni polderiai XIX a.–XX a. pradžioje įrenginėti Nemuno deltoje. Juos įsirengė daugelis žvejų kaimų Kuršių marių pietrytiniame krante: Gilija, Karklė ir kiti, daržų plotus aplink gyvenvietes sausinę motoriniais siurbliais. Plėtojant sausinimo darbus (dar melioracijos raida) dideli plotai Nemuno kairiajame krante paversti polderiais. 1904 pradėtas rengti pirmasis vasaros tipo polderis Rusnės saloje. 1907 baigtas 1952 ha ploto Uostadvario vasaros polderis. Sausinamąjį tinklą polderiuose sudarė 3 kategorijų grioviai: ūkiniai (privatūs), tarpūkiniai (bendrieji) ir magistraliniai. Iki Pirmojo pasaulinio karo Nemuno žemaslėnio kairiojoje dalyje buvo įrenginėti beveik vien žiemos tipo polderiai. 1923 baigtas Tovelninkų polderis. Polderių įrengimas paspartėjo po 1925 pavasario potvynio, kai buvo užlietas net Šilutės miestas, ypač nukentėjo Bismarcko kolonijoje (Žalgirių pelkėje) įsikūrę mažažemiai ūkininkai. Iki 1930 Nemuno deltoje įrengti 8 dideli polderiai. Pirmaisiais pokario metais nauji polderiai nebuvo rengiami, senieji apleisti, siurblinės suniokotos, įrenginiai apgadinti.

L: Dainiuvienė A. Polderiai // Mokslas ir gyvenimas. V., 2001, Nr. 5; Jenkner G. Von Alt Passarge bis Zinten. Leer, 2002. S. 266–271.

Iliustracija: Uostadvario polderio (Rusnė) senoji vandens kėlimo stotis, 2004

Iliustracija: Vandens pralaida Pakalnės polderyje, 2004

Iliustracija: Senosios Uostadvario polderio vandens kėlimo stoties siurblinės vidus, 2004

Iliustracija: Tenenio upės užliejamos pievos ir siurblinė, Klaipėdos apskritis, 1985