Mažosios Lietuvos
enciklopedija

naujokai

į Prūsijos kariuomenę paimti jauni kareiviai.

naujõkai, į Prūsijos kariuomenę paimti jauni kareiviai. Dar Trisdešimtmečio karo metu pradėjo trūkti karių, todėl juos imdavo prievarta. Toks naujokų ėmimo į kariuomenę būdas išliko ir pradėjus organizuoti nuolatinę kariuomenę. Iš to karininkai net darė verslą: gaudydavo visus sveikus vyrus, o vėliau už pinigus paleisdavo. Nesumokėję išpirkos turėjo tarnauti. Jaunuoliai slėpdavosi nuo verbuotojų, neidavo į turgus, pabėgdavo į užsienį, dėl to trūko vyrų, galinčių dirbti žemės ūkio darbus. 1714 uždrausta imti naujokus prievarta, išskyrus nepaklusnius valstiečius, miestiečius, tarnus, svetimšalius. Naujokus prievarta galėjo gaudyti tik su valdžios leidimu, kuriuos nebuvo sunku gauti dėl kareivių trūkumo. 1733 Mažoji Lietuva suskirstyta į kantonus, pradėta sudarinėti gyventojų sąrašus ir pagal juos kviesti į kariuomenę. Naujokų prievartinis gaudymas sumažėjo, nes karaliaus Friedricho Wilhelmo I kariuomenei tiko tik rinktiniai vyrai (daugiau kaip 5 pėdų ir 6 colių ūgio). Pagal naują tvarką visi vyrai turėjo tarnauti, bet ribotą laiką. 1742 nustatyta, kad 2/3 kariuomenės turi sudaryti samdyti, 1/3 – savi kariai. 1780 nustatyta, kad į kariuomenę naujokai turi būti imami už bausmę (pvz., valdinių kurstymą). Į naujokus neimdavo bajorų, kunigų, valdininkų, žydų, nuo 1792 – fabrikų darbininkų. XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje dalį naujokų į Prūsijos kariuomenę priviliodavo iš Rusijos imperijos užimtų žemių. Mažojoje Lietuvoje naujokų šaukimas buvo ypač sudėtingas. Nemažai jų pabėgdavo į namus, kartais į miškus, kur plėšikaudavo didelėmis gaujomis; perbėgdavo į Didžiąją Lietuvą. Daug naujokų bėgo iš Balstogės Naujuosiuose Rytprūsiuose, kur stovėjo Courbiere’s 13 dragūnų pulkas (ten gyventojai vis dar negalėję perlaužti savo karo tarnybos nemėgimo ). Už naujokų dezertyravimą grėsė didelės bausmės. XIX a. pradžioje prievartinio naujokų surinkimo tvarka atšaukta. Po 1918 Lietuvos vyriausybė kvietė naujokus lietuvininkus tarnauti savanoriais.

Dar skaitykite lietuvininkai kariuomenėje.

L: Janulaitis A. Užnemunė po Prūsais. Kaunas, 1928; LE; MLEA.