muzikos švietimas

mùzikos švietmas (muzikinis ugdymas), jo pradžia Mažojoje Lietuvoje sietina su Reformacijos įsigalėjimu. XVI a. įsteigtose lietuvių pradinėse (parapinėse) mokyklose (1583 Rusnėje, 1587 Tilžėje, 1588 Verdainėje, 1606 Karklėje ir kitur) svarbi vieta skirta giedojimui (muzikai). Mokyklose giedota giesmės, psalmės, himnai, choralai. Pirmasis giedojimo vadovėlis Mažosios Lietuvos mokyklose buvo Martyno Liuterio Enchiridionas (1525) su 25 giesmėmis. Muzikos mokytojais dirbo kantoriai, precentoriai, kartais kunigai, dažniausiai baigę Karaliaučiaus universitetą, lankę šio bei Halės universiteto lietuvių kalbos seminarą. Miestuose veikė vidurinėse mokyklos (vėliau gimnazijos): Tilžėje (įkurta 1586), Klaipėdoje (Luizės, 1637) Gumbinėje (1763), Augustės Viktorijos (1826), Šilutėje (1844) ir kitose. XIX a. steigti licėjai (1810 Gumbinėje, 1815 Įsrutyje, 1830 Klaipėdoje, 1861 Tilžėje). Juose dėstyta ir muzika. Per giedojimo pamokas naudoti Martyno Mažvydo, Jono Bretkūno, L. Sengstocko, Frydricho Kuršaičio ir kiti lietuviški giesmynai. Populiarus buvo 1855 Karlo Wilhelmo Otto Glogau sudarytas rinkinys 64 giesmės šuilėms iš Giesmių knygų išskirtos. 1746 Prūsijos karaliaus Friedricho II įsaku įvedus privalomą muzikos mokymą visose karalystės mokyklose, giedojimui skirtos 2 valandos per savaitę. Karalienės (1811–1926), Ragainės (veikė 1882–1902), Karaliaučiaus mokytojų seminarijose bei Klaipėdos preparandume muzikai skirtas ypatingas dėmesys. Studentai privalėjo mokytis giedoti, griežti smuiku, skambinti fortepijonu, vargonuoti, t. p. muzikos teorijos. Baigę seminariją studentai įgydavo gerą muzikinį išsilavinimą ir dirbdavo muzikos mokytojais pradinėse, parapinėse mokyklose, t. p. bažnyčių vargonininkais, pasaulietinių ir bažnytinių chorų vadovais. XX a. pradžioje įvykdyta Prūsijos (ir Mažosios Lietuvos) muzikinio švietimo reforma, siekiant gerinti muzikos mokymą mokyklose. Muzikos pamokos vykdavo 9 mokymosi metus 2 kartus per savaitę. Mokiniai mokyti muzikos istorijos, t. p. giedoti ir dainuoti chore bei individualiai, groti muzikos instrumentais. 1923 Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos muzikinio ugdymo centru tapo Klaipėdos muzikos mokykla, kurioje rengti muzikos atlikėjai ir pedagogai, kurie dirbo muzikos mokytojais Mažosios Lietuvos mokyklose, organizavo chorus, jiems vadovavo, rengė viešus koncertus, skaitė paskaitas. 1925–1928, 1931, 1936 Klaipėdos muzikos mokykla organizavo vasaros kursus muzikos mokytojams iš visos Lietuvos. Jų rengėjai ir dalyviai aktyviai dalyvavo muzikinio švietimo reformoje, rašė į spaudą muzikos mokymo klausimais, leido vadovėlius. Juozas Žilevičius kartu su Domu Andriuliu parašė muzikos vadovėlį Jaunas dainininkas (1927), Juozas Karosas – Garsų keliais (1936), Juozas Strolia – Trumpa muzikos istorija (1936), Juozas Banaitis su Jonu Švedu – vadovėlį vidurinei mokyklai Muzika (1938).

Daiva Kšanienė

Danutė Petrauskaitė

Iliustracija: Koncertų Klaipėdos miesto salėse afiša, 1932 / Iš Daivos Kšanienės knygos „Muzika Mažojoje Lietuvoje“, 2003

Iliustracija: Koncertų Klaipėdos miesto salėse afiša, 1933 / Iš Daivos Kšanienės knygos „Muzika Mažojoje Lietuvoje“, 2003