Mažosios Lietuvos
enciklopedija

miškininkų sodybos ir pastatai

sodybos ir pastatai miškų prižiūrėtojams bei darbininkams.

mškininkų sodýbos ir pastata. Dar Kryžiuočių ordino laikais giriose statyta sodybos ir pastatai miškų prižiūrėtojams bei darbininkams (vok. Waldhof, Waldhaus). Vėlesniais amžiais plėtojant miškų ūkį, tokių sodybų vis daugėjo. Vidinės kolonizacijos amžiais kertant girias ir ten kuriantis nausėdijoms, buvusios miškininkų sodybos neretai atsidurdavo žemės ūkio plotuose ir išnykdavo, kartais tapdavo naujakurių gyvenviečių branduoliais ar jų dalimis. Miškų kirtimams stabilizavusis, susiklostė pastovesnis miškininkų sodybų ir pastatų (girininkijų, miškų urėdijų ir kt.) tinklas. Nuo seno būta medžioklės rezidencijų, kur atvykdavo medžioti krašto valdovai, aukšti pareigūnai (pvz., Laukiškos medžioklės pilaitė). Vėlesniais amžiais pagarsėjo Romintos, Paitės ir kitos medžioklės rezidencijos, medžioklės nameliai. Įvairiu laiku statytos, įvairios paskirties miškininkų sodybos ir pastatai skyrėsi savo dydžiu, išplanavimu, pastatų pavidalu. Pvz., Norkaičių miškų urėdija buvo reikšminga ir didelė sodyba su dideliais pastatais. Valdiškos miškininkų sodybos statytos pagal valdžios nurodymus, vėliau – ir pagal standartinius projektus. Pvz., XIX a. pabaigoje paplito raudonplyčių girininkijų pastatai su rūsiais-dirbtuvėmis po namu, aukštais tašytų akmenų cokoliais. Sodyboje dar būdavo raudonplytis tvartas, medinė daržinė, kartais atskiras rūsys. Pasitaikydavo ir nestandartinių, įvairiai papuoštų miškininkų sodybų ir pastatų. Jie visad pasižymėdavo labai gera statybos darbų kokybe, pastatai būdavo gerai prižiūrimi. Daug senųjų miškininkų sodybų ir pastatų sunaikinta po 1944, tebenaikinama po 1990.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Senoji Vilktakio girininkijos sodyba, apaugusi sodintais ąžuolais, Smalininkų miškuose, 2001

Iliustracija: Nausėdų girininkija, 2002

Iliustracija: Talkininkai prie Juravos girininkijos / Iš Šilutės muziejaus fondo