Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Rominta

bažnytkaimis netoli Romintos upės, Romintos girios pakraštyje, tarp Geldapės ir Tolminkiemio.

Romintà (vok. Rominten, nuo 1938 Hardteck, rus. Krasnolesje), bažnytkaimis netoli Romintos upės, Romintos girios pakraštyje, 10 km į šiaurės rytus nuo Geldapės, 8 km į pietvakarius nuo Tolminkiemio, plentų į Tolminkiemį, Žydkiemį, Gumbinę ir Geldapę sankirtoje. 1539 minėtas kaip Romittenn, jame – 33 sodybų savininkų, 13 dalininkų, 1 samdinys; 1540 Įsruties valsčiaus mokesčių mokėtojų sąraše minėtas Romitten kaimas su 45 sodybų savininkais, 1 samdiniu; tuo pat vardu vadintas ir Lonreczso Hermso dvaras; 1542 kaime fiksuotas 51 sodybos savininkas. 1785 dar vadintas Freyberg, buvo Įsruties apskrities Kiautų valsčiaus karališkasis valstiečių kaimas ir bajoriškoji karčema su 31 ugniakuru, aliejaus spaudykla ir lentpjūve. Priklausė Tolminkiemio parapijai, 1868 tapo laikinai, 1876 – galutinai savarankiškos parapijos centru; 1880 pastatyta mūrinė parapijos bažnyčia. XIX a. viduryje suformuota Romintos kaimo bendruomenė tapo Geldapės apskrities valsčiaus centru; 1885 joje buvo 1118, 1900 – 1158 gyventojai. XIX a. pabaigoje pro Romintą nutiesta Stalupėnų–Geldapės geležinkelio linija, netoli kaimo įrengta geležinkelio stotis. 1905 bendruomenė vadinta Groß Rominten, joje buvo 152 gyvenamieji namai, 1138 gyventojai (visi vokiečiai), 1910 – 1127, 1933 – 1128, 1939 – 1191 gyventojas. 1929 prie jos prijungta Varnų dvaro apygarda. Tarpukariu veikė pašto stotis, pradinė mokykla. Rominta vadinta ir girininkijos dvaro apygarda (1905 – 28 gyvenamieji namai, 360 gyventojų, iš jų 2 katalikai, 1910 – 390 gyventojų).

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Romintos dvaro svetainė, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Romintos dvaro židinys, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Romintos bažnyčia ir medžioklės dvaro rūmai, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Romintos evangelikų liuteronų bažnyčia, iki 1944 / Iš MLEA