miškininkai Klaipėdos krašte

mškininkai Klapėdos kraštè. Miškų ūkio įstaigų tarnautojais krašte tarpukariu dirbo dažniau vokiečiai, tačiau buvo ir lietuvininkų. Krašto miškų ūkiui vadovaudavo valdybos pirmininkas, kuris kartu būdavo ir Kliošių miško urėdijos (vyriausiosios urėdijos) vadovas. Tokias pareigas 1920–1926 ėjo Wilhelmas Lutheris. Direktorija jį paskyrė miškų ūkio patarėju. Po 1926 žemės ūkio ir miškų vadovai būdavo dažniausiai tie patys asmenys: krašto direktoriai Sziegaudas, Borchertas, Lekšas, Simonaitis, Grigatas, dr. Vongehras, dr. Treichleris, dr. Böttcheris. Krašto direktoriai turėjo savo miškų ūkio specialistų – padėjėjų: diplomuotas miškų ūkio specialistas vyriausiasis girininkas Thomsonas (Viešvilė), vyriausieji girininkai Willmannas (Smalininkai), Kriegeris (Norkaičiai), Anthenas (Dinkiai). Ilgą laiką miškų vadybininkais dirbo tarnautojai Hammeris ir Pawils. Miškininkai Klaipėdos krašte ne tik rūpindavosi miško išteklių priežiūra, tvarkymu, medienos apdorojimu bei medienos pardavimu aukcionuose, medžiodavo, bet ir užsiimdavo žemės ūkiu savo plotuose. Gyvendavo girininkijų pastatuose, tik kai kurie pelkių valdybų ar pagalbinių girininkijų miškininkai gyvendavo nuosavuose namuose. Miškų urėdai vadovaudavo miškų urėdijoms, atskirų girininkijų vadovams. Ilgametį Kliošių miškų urėdą Lutherį 1926–1927 pakeitė girininkas Paulius Böttcheris, vadovavęs Begėdžių girininkijai. Vyriausiasis girininkas Leo Anthenas iš Dinkių į Kliošius perkeltas 1938 pabaigoje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jis išvyko į frontą. Po 1939 miškų ūkiui vadovavo Doeppneris, Scherlies (Šerlys) ir vyriausiasis girininkas Kurtas Stielowas, prieš tai vadovavęs Lūžijos girininkijai. Norkaičių miškų urėdijoje ilgą laiką valdybos pirmininko pareigas ėjo vyriausiasis girininkas Settegastas. Po jo dirbo Alfredas Kriegeris. Urėdijai vadovavo miškų urėdas Anthenas. Žemės ūkiui skirtas žemes jis buvo išnuomavęs. Po jo pareigas ėjo Riechertas. Norkaičių girininkijai vadovavo Sauskojus, Joniškės – Oskaras Lockowandtas, Ožkarčių – Wöldecke ir Purwins, Bundalų – Corduanas, Kintų – Maxas Lindenau, pagalbinėje Išlūžės pelkės girininkijoje – miškų apsaugos specialistas Scheppatis (Šepaitis). Jekšterkių girininkijai vadovavo Karlas Schoepe, vėliau Russius ir Wippoldas. Kadagynų girininkijai vadovavo Hansas Radeckis. Kavolių girininkijoje dirbo Otto Lange (žinotas kaip sidabrinių lapių augintojas). Po jo čia dirbo Hansas Buttkereitis. Kūlių girininkijai vadovavo Hansas Borchartas, vėliau Horstas Krisatis. Šilgaliuose ilgametis girininkas buvo Paulius Lockowandtas, vėliau čia dirbo Scheppatis. Pavilkių girininkijai priklausė tik apie 250 ha miško, jos tarnautojai dažniausiai padėdavo Dinkių urėdijoje, kad turėtų darbo. 1928–1930 čia dirbo Hansas Karallus, paskutinysis miškininkas Klaipėdos krašte – Maxas Platzas. Paleičių durpyno meistrijai vadovavo miškosaugininkas Hermannas Gebennus, prižiūrėjęs ir Berštų pelkę. Pagalbinei girininkijai Dinglaukiuose vadovavo Martinas Nelaimischkies (Nelaimiškis). Viešvilės miškų urėdijai iki 1932 vadovavo diplomuotas girininkas miškų urėdas Thomsonas, vėliau vyriausiasis girininkas Bellgardas. Biuro sekretoriumi dirbo Christophas Danullis, vėliau Maxas Häusleris. Ilgametė darbuotoja buvo Herta Radeck. Balinės girininku dirbo Paulius Abromeitis, Hansas Hartmannas, Vilkdaubio – Christianas Niemannas, Ernstas Ignatas, Naumalūnio – Willis Aschmannas (Ašmonas), Nausėdžių – Russius, Paulius Kay, Šusterių – Helmutas Schulzas, Aukštgirių – Augustas Königas, Ernstas Radeckis. Jūros didelėse giriose buvo ypač daug brakonierių. Būta atvejų, kai nuo jų ginklų žūdavo tarnybą atliekantys girininkai. Smalininkų miškų urėdijoje (Smalininkų-Viešvilės miškai) girininkais dirbo Wilmannas ir Anthenas, 1935–1939 padėjo Viešvilės urėdas Bellgardas, asistentas Vadopalas, po 1939 dirbo Schmidtas. Smaladaržių girininkija buvo toli nuo gyvenviečių ir urėdijos (už 20 km), todėl girininkai ten persikeldavo dirbti nenoromis. Čia ilgai dirbo Hansas Borchardas, Jurgaitis, Karlas Schoepe. Leipgirių girininkija buvo už 15 km nuo urėdijos. Trumpai čia dirbo girininkas W. Wily Riede, po jo Grauduschus (Graudušius). Žaldvario girininkijoje dirbo Hansas Vongehras ir Scheppatis iki 1935. Tetervinės girininkijoje dirbo Hansas Kurschus (Kuršius), Antšvenčių – Fritzas Otto ir Petras Vadopalas, Vilktakio – Maxas Platzas, Herbertas Ewertas. Kuršių nerijos miškų valdyboje Juodkrantėje be apskrities girininko Neuberio dirbo Sauskojus.

Dar skaitykite: miškų ūkis, medžioklė, girininkija.

L: Karallus H. Wild, Wald und Jagd im Memelland. Rautenburg/Leer, 1974; Karallus H. Die Forstverwaltung des Memellandes. Memelland Kalender. Oldenburg, 1964.

Iliustracija: Klaipėdos krašto miškininkai, iki 1944 / Iš Rasos Šašytės rinkinio (Viešvilės muziejus)