Smalininkų–Viešvilės miškai

Smaliniñkų–Viešvils miška, miškų masyvas Jurbarko, Šilutės ir Tauragės rajonuose, 4 km į šiaurės vakarus nuo Jurbarko, prie plento Klaipėda–Jurbarkas. Plotas apie 44 200 ha, ilgis – 34 km; vakaruose siekia Jūrą, šiaurėje – Šešuvį ir Šaltuoną, rytuose – Mituvą, pietuose – Nemuną. Smalininkų–Viešvilės miškus kerta Tauragės–Smalininkų kelias. Smalininkų–Viešvilės miškus sudaro 33 miškai, iš jų 24 didesni kaip 500 hektarų. Smalininkų–Viešvilės miškai driekiasi Nemuno žemupio lygumos šiaurės rytų dalimi, kurią sudaro vėlyvajame ledynmetyje į prieledyninį baseiną tekėjusio Nemuno supilta delta; paviršius nuklotas senosios Nemuno deltos smėliu, daugelyje vietų vėjo supustytų į parabolines kopas; daugiausia kopų yra į šiaurę nuo Viešvilės, vyraujantis jų aukštis 20–25 m (vienos iš jų – 63,6 m); gausu aklinų daubų, kuriose plyti pelkės: Artoji, Bajorpievė, Balandinės II pelkė, Beržynės pelkė, Beržtuvos pelkė, Didžioji Bala, Drangauskinė, Gličio pelkė, Jūravos pelkė, Laukesa, Molynų, Opšrijos, Piaunio, Tinkbalio, Užbalių pelkės. Smalininkų–Viešvilės miškuose prasideda: Nemuno intakai Viešvilė, Kasikas, Šventoji, Jūros – Žiogys, Giluvė, Mituvos – Vidauja, Kamė, Globys, Šešuvio – Raudonmeižis, Meižis, Alksnupis, Drūtupis, Įkojis. Dirvožemiai daugiausia jauriniai ir velėniniai jauriniai glėjiški, smėliniai, yra ir pelkinių. Medynai užima 31 440 ha, 83% jų savaiminės kilmės, 17% kultūrinės (daugiausia pietuose). Labiausiai paplitę brukniniai-mėlyniniai, mėlyniniai ir brukniniai pušynai, mėlyniniai ir kiškiakopūstiniai eglynai, viksviniai ir kiškiakopūstiniai beržynai. Pušynų yra 61%, beržynų 14%, eglynų 13%, juodalksnynų 7%, drebulynų 3%, baltalksnynų ir ąžuolynų po 1%. Pavieniui auga maumedžiai, veimutinės pušys, uosiai, skroblai, liepos, tuopos. Jaunuolynai sudaro 44%, pusbrandžiai medynai 37%, pribręstantieji 11%, brandieji ir perbrendusieji 8%. Gausu stirnų, šernų, lapių, voverių, yra briedžių, kiaunių, barsukų. Pelkynuose peri kurtiniai, tetervinai, gervės, antys, tilvikai, Gaurės ir Mantvilių miškuose – juodieji gandrai. Per Smalininkų–Viešvilės miškus ėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės–Prūsijos, po trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo (1795) – Rusijos–Prūsijos siena.