Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Memellandischer Kulturbund

Kultūrbundas, Klaipėdos krašto kultūros sąjunga, Klaipėdos krašto vokiečių nacionalistinė organizacija.

Memelländischer Kulturbund, Kultrbundas [Klaipėdos krašto kultūros sąjunga], Klaipėdos krašto vokiečių nacionalistinė organizacija, veikusi 1923–1934. Oficialus tikslas – išsaugoti senąją memelländišką krašto kultūrą, vadovauti vietos vokiečių kultūros organizacijų veiklai; iš tikrųjų stiprino Vokietijos įtaką Klaipėdos krašte (ir tarp vietos lietuvių), padėjo sudaryti sąlygas prijungti kraštą prie Vokietijos. 1924 turėjo daugiau kaip 50 skyrių miesteliuose ir kaimuose; apie 30 000 individualių narių. Kolektyvo nariai buvo visos Klaipėdos krašto nacionalistinės vokiečių valdininkų, kultūros, sporto ir kitos draugijos. Memelländischer Kulturbund vadovavo centro valdyba, jos pirmininkas – Heinrichas Conradas (1923–1933), Jurgis Puodžius (1933–1934). Centro valdybos nariai: Konradas Dresleris, James Gubba (Džeimsas Guba), Jozefas Krausas, Richardas Meyeris. Memelländischer Kulturbund ir jo kolektyvo nariai slapta priklausė analogiškų Vokietijos sąjungų centrams ir buvo jų finansuojami. Palaikė ryšius su Berlyne, Karaliaučiuje, Tilžėje veikusiomis provokiškomis organizacijomis, tarpininkavo Klaipėdos krašto jaunimui patekti į Vokietijos nacionalsocialistų partijos propagandos mokyklas. Politinė Memelländischer Kulturbundo veikla suaktyvėjo prieš Klaipėdos krašto I seimelio rinkimus. Siekdamos laimėti daugumą, Memelländischer Kulturbund ir Socialdemokratų partija 1925 VI 11 sudarė Wahlkomitee für Einheitsfront [Vienybės fronto rinkimų komitetą], o birželio 13 d. įsteigė dvi vokiečių politines partijas – Memelländische Landwirtschaftspartei [Klaipėdos krašto žemės ūkio partija] ir Memelländische Volkspartei [Klaipėdos krašto tautos partija]. Memelländischer Kulturbund buvo prijungtas prie Memelländische Landwirtschaftspartei. Tariamai perleido jai politinę veiklą, sau pasiliko tik memellandiškos kultūros globėjo vaidmenį. Iš tikrųjų aktyviai vykdė partijos politines akcijas, rinkimų agitacijoje praktikavo demagogiją, papirkinėjimą, terorą. Memelländischer Kulturbund sėkmingai vadovavo vokiečių visuomeniniam gyvenimui. Iš Vokietijos gaunamomis lėšomis šelpė vokiškas mokyklas, bažnyčias, draugijas, mokėjo stipendijas Vokietijoje besimokantiems studentams, pašalpas vokiečių valdininkams, karo invalidams bei jų našlėms, globojo turistines bazes, naudojo jas vykdydami prieš Lietuvą nukreiptą politinę propagandą. Daug Memelländischer Kulturbund narių įstojo į nacistines neumanininkų ir sassininkų partijas. 1934 padėjo jiems rengti sukilimą. Už antivyriausybinę veiklą 1934 VII 13 uždarytas.

L: Bagdonas M. Iš Klaipėdos krašto // Lietuva, 1925 VII 21–23, nr. 159–161; Klaipėdos krašto seimelio rinkimams artėjant // Lietuva, 1925 09 16, nr. 182; Kulturbundo priešvalstybinis darbas // Lietuvos aidas, 1934 X 5, nr. 227; Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–1939. V., 1992; Matulevičius A. Mažoji ir Didžioji Lietuva // Lietuvos mokslas, 5. II kn. 2–3. V., 1994

Algirdas Antanas Gliožaitis