medžių kultas
mẽdžių kùltas. Krašte ypatingos pagarbos sulaukdavo seni ir sodybose augantys medžiai, juos kirsti laikyta nusižengimu. Tikėta, kad tuomet pats kirtėjas ar kas iš tos šeimos mirsiąs. Jei būtinai reikėjo kirsti sodybos medžius, pasiprašydavo svetimą žmogų. Ypač gerbė ąžuolus (Perkūno ąžuolas ir kita) ir uosius. Tačiau manyta, kad sodyboje pasodinti ąžuolai atnešą mirtį. Rasytės žvejai ąžuolo dievo Perkūno meldė išgelbėti nuo maro. 1650 kunigas W. Martinas iš Verdainės mini aukojimą prie didelio ąžuolo. Netoli Labguvos ant kranto augo šventojo Jodoko ąžuolas. Praplaukiantieji įmesdavę į jo drevę pinigėlį, tikėdamiesi, jog šventasis Jodokas apsaugos juos nuo nelaimių vandenyje. Upių kaime (Vėluvos aps.) augęs šventasis ąžuolas, likęs iš senosios Prūsos. Po juo pienu girdyti žalčiai, garbinti senieji dievai. Medis buvęs ypatingo storio bei aukščio, gal XIX a. išvirtęs. Saugant senus medžius iki dabar išliko dideli ąžuolai Priekulėje, Agluonėnuose, Svencelėje, Šernuose ir kitur. Šermukšnio šakelėmis varydavo piktąsias dvasias, kaukus, raganas. Per Kūčias gerdavo šermukšninę, kad dvasių nebijotų. Vyravo įsitikinimas, kad kadagys apsaugo nuo blogų jėgų. Juos sodino aplink namus ir kapines. Verbų dieną plakdavo vienas kitą žaliais kadagiais linkėdami sveikatos. Tikėta, kad miręs žmogus gali pavirsti medžiu ar gėle, ypač jei jie išauga ant žmogaus kapo. Gerbtos ir liepos – jų būta ypatingų (iki 8–10 m kamieno apimties). Weskiemyje, Ylavos apskrityje, buvo 5 kamienų liepa. Padavimas byloja apie jauną vienuolę, apkaltintą sidabrinio šaukšto vagyste. Jos nekaltumo įrodymu turėjo būti sužaliavusi šaknimis į viršų pasodinta liepa. Tačiau piktavalės vienuolės nelaukė ir užmūrijo vienuolę gyvą. Po 2 savaičių atsirado prapuolęs šaukštas, o medis sužaliavo. Žmogus galėjo pavirsti medžiu ir magišku būdu. Kelis kilometrus į pietus nuo Ragainės augo 2 liepos – Laimos medžiais paversti įsimylėjėliai. Vėliau tikėta, kad jeigu miške medžiai be vėjo girgžda, tai dejuoja ir verkia už savo nuodėmes atgailaujanti siela. Naujesnė medžių gerbimo forma buvo jų sukrikščioninimas. Daugybė vietovardžių atspindėjo medžių vardus.
L: Brosov A. Über Baumverehrung, Wald- und Feldkulte bei der Littauischen Völkergruppe // Bericht über das Altstädtische Gymnasium… Königsberg, 1887. Der redliche Ostpreuße. Leer, 1967, S. 107–108; 1983, S. 116–118; LE; MLEA.
Iliustracija: Lietuvos pajūryje, 1938