Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Lumpėnai

kaimas, seniūnija ir valsčiaus centras Pagėgių apskrityje, Piktupėnų parapijoje.

Lumpnai (vok. Lumpöhen, Lompöhnen), kaimas, seniūnija ir valsčiaus centras Pagėgių apskrityje, Piktupėnų parapijoje, 9 km į rytus nuo Pagėgių, 6 km į vakarus nuo Vilkyškių. Lumpėnų senovę liudija IV–VI a. kapinynas. Minėti 1540 Lumpeen. Augo kaip pakelės gyvenvietė (senasis vieškelis iš Tilžės ėjo pro Lumpėnus į Vilkyškius). Nutiesus pro Lumpėnus naują plentą Mikytai–Smalininkai, Lumpėnai plėtėsi sparčiau. Buvo 2 atskiri kaimai: kulmiškių, šatulinių bei laisvųjų ūkininkų kaimas Didieji Lumpėnai (XIX a. viduryje buvo 480 gyventojų 148 sodybose; valdę 1809 margus ir 70 rykščių žemės; laikę 102 arklius, 190 galvijų, 168 avis, 100 kiaulių; turėję 2 vėjo malūnus ir savo mokyklą) ir laisvųjų ūkininkų kaimas Mažieji Lumpėnai (XIX a. viduryje buvo 30 gyventojų 10 sodybų; valdę 331 margą žemės; laikę 17 arklių, 39 galvijus, 7 avis ir 10 kiaulių). Didieji Lumpėnai buvo pavieškelėje, piečiau Lumpės upelio. Mažieji Lumpėnai buvo Nemuno užliejamosiose pievose, ties Rambynu. Abiejuose kaimuose verstasi amatais bei įvairiais verslais. 1907 veikė Bulių laikymo draugystė. XX a. pradžioje piečiau Senojo Nemuno senvagės panemunių lankose, Mažuosiuose Lumpėnuose buvo dvi vidutinės pievininkų sodybos. Didžiuosiuose Lumpėnuose tada buvo kaimo branduolys pavieškelėje su keliolika vidutinių sodybų. Aplink buvo išsidėstę dešimtys įvairaus dydžio viensėdžių. 2 vėjo malūnai stovėjo rytiniame ir vakariniame galuose. 1905 buvo 643 gyventojai (iš jų 44% lietuvininkų). 1912 Lumpėnuose buvo 670 gyventojų, pašto ir telegrafo skyrius, lš šio pašto Martynas Jankus išsiuntė daug savo spaustuvės gretimuose Bitėnuose leidinių, įvairių uždraustų raštų, korespondencijos. 1912 Lumpėnuose buvo 2 užeigos, 2 bitynai, 2 mėsinės, 4 krautuvės, 3 pieninės, 2 kalvės, 3 siuvyklos, 2 batų taisyklos, 2 račių dirbtuvės, 2 laikrodžių taisyklos, 2 stalių dirbtuvės, pintinių meistras ir kita. Tarpukariu veikė valsčiaus įstaigos. Lumpėnuose sustodavo keliaujantys plentu ar vykstantys į netolimą (už 2 km) Rambyno kalną. Taip Lumpėnuose lankėsi daugelis Mažosios Lietuvos veikėjų. Lumpėnus aprašė Johannesas Bobrowskis. 1926 buvo 547 gyventojai, kaimas valdė 757 ha žemės. 1941 kartu su Bardinais turėjo 700 gyventojų. Per Antrąjį pasaulinį karą nukentėję Lumpėnai suniokoti sovietmečiu – teliko tik dalys kelių senųjų sodybų. Vietovardžis vandenvardinės kilmės, priesagos -ėnai vedinys iš upėvardžio Lumpė.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Lumpėnų laukininko medinis gyvenamasis namas

Iliustracija: Mūrinis gyvenamasis namas su paaukštinta pastoge-ertikiu, 1991

Iliustracija: Lumpėnų senoji mokykla, 2002

Iliustracija: Lumpėnų pašto antspaudas / Iš Silvestro Žulpos rinkinio

Iliustracija: Lumpėnai. Paskutinis antkapinis kryžius kaimo kapinėse su Juro Jagomasto (1864–86) pavarde, 2003