Lietuvos generalinis konsulatas Klaipėdoje, 1939 III 23–1940

Lietuvõs generãlinis konsulãtas Klapėdoje, 1939 III 23–1940 (vok. Litauisches Konsulat). Adresas: Adolf Hitler Str. 11, Memel. 1939 II 23, tuoj po Klaipėdos anšliuso, Lietuvos Respublikos Ministrų taryba nutarė įsteigti Lietuvos generalinį konsulatą Klaipėdoje. Iki tol konsulinius reikalus pavesta tvarkyti Tilžės konsulatui. Todėl Lietuvos Respublikos pasiuntinys Berlyne Kazys Škirpa prašė Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos vadovo Joachimo von Ribbentropo praplėsti ir Klaipėdai Lietuvos konsulo Tilžėje Juozo Sruogos egzekvatūrą, kad jis galėtų eiti konsulo pareigas, kol ten bus paskirtas Lietuvos generalinis konsulas. Į 1939 balandžio mėn. pradėjusį veikti konsulatą perkelti dirbti gubernatūros valdininkai: Martynas Brakas, Martynas Bruzdeilynas, V. Bakūnas. Ant buvusio gubernatūros pastato pritvirtinta iškaba „Lietuvos konsulatas“. 1939 balandį Lietuvos Respublikos vyriausybė paskyrė konsulą Antaną Kalvaitį Lietuvos komisaro Viktoro Gailiaus pavaduotoju (generalinio konsulo titulas jam suteiktas nuo 1939 VI 16). Sekretorius Vladas Sadauskas. 1939 liepą į konsulatą paskirtas kaip atašė Adolfas Klemas turėjo rūpintis Lietuvos piliečių, gyvenančių Klaipėdos krašte, švietimo ir kultūros reikalais. Jam algą ir už išlaidas mokėjo LR švietimo ministerija. 1939 IX 10 į konsulatą dirbti atsiųstas konsulas Juozas Tijūnėlis. Konsulatas 1940 pradžioje stebėjo situaciją, rinko informaciją, ją analizavo, siuntė Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai pro memoria apie Lietuvos Respublikos piliečių padėtį bei vokiečių kariuomenės judėjimą Klaipėdos krašte, teikė siūlymus. Konsulatas rūpinosi krašte likusiais Lietuvos Respublikos piliečiais, išdavinėjo jiems užsienio pasus, tvirtino norimų išsivežti daiktų sąrašus, duodavo patarimų besikreipiantiesiems. Po Klaipėdos prijungimo pamažu pradėta Lietuvos Respublikos piliečių repatriacija. 1939 pabaigoje kasdien į konsulatą kreipdavosi po 20–25 šeimas, norinčias išvykti į Didžiąją Lietuvą, 1940 pradžioje – po 5–10 šeimų. Konsulatas rūpinosi tais, kurie, neradę darbo Lietuvos Respublikoje, sugrįždavo į Klaipėdą. A. Kalvaitis siūlė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai Kretingoje ir Tauragėje įsteigti grįžtančiųjų priėmimo punktus ir juose užsiregistravusius žmones siųsti į darbo vietas arba sušelpti šeimas su vaikais, kad jos neatsidurtų gatvėje. Konsultas nuolat primindavo vyriausybei, kad tinkamas repatriantų priėmimas Didžiojoje Lietuvoje, jų aprūpinimas darbu – šventa Lietuvos Respublikos vyriausybės pareiga. Konsulatas rūpinosi Lietuvos Respublikos piliečiais, atsidūrusiais Klaipėdos, Tilžės ir Ragainės kalėjimuose dėl politikos, siuntė jų sąrašus Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai. Nepatenkintas konsulo veikla Außenamto patarėjas Dörtenbachas skundėsi Lietuvos Respublikos vyriausybei. Naudodamasis draugiškais santykiais su vietos pareigūnais, konsulatas stengėsi sureguliuoti kylančius tarnautojų (Lietuvos Respublikos piliečių) ir darbdavių (Vokietijos piliečių) ginčus. SSRS užgrobus Lietuvą, 1940 rugpjūčio pabaigoje konsului pranešta, kad Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulatai likviduojami. Archyvus, inventorių ir kitą turtą konsulatas įpareigotas perduoti artimiausiai sovietų pasiuntinybei ar konsulatui.

Sandra Grigaravičiūtė