Lietuvos atstovybė Klaipėdos krašte

Klaipėdos krašte 1920–1923 veikusi įstaiga.

Lietuvõs atstovỹbė Klapėdos kraštè (1920–1923), įsteigta 1920. Lietuvos atstovu 1921 birželį Klaipėdos krašte paskirtas kapitonas Leopoldas Dymša, 1922 jį pakeitė Jonas Žilius. 1920–1921 Lietuvos atstovybė Klaipėdos krašte vadinosi Lietuvos karo atstovybė Klaipėdos krašte. Jos adresas: Fischerstrasse 11. 1922 XI 10 persikėlė į mokytojų seminariją Bahnhofstrasse. Lietuvos atstovybė Klaipėdos krašte atliko ir konsulato funkcijas. 1921 X 11 atstovybėje dirbo: sekretorius ir pasų skyriaus vedėjas Ansas Bruožis (nuo 1920 IV 1), kasininkė ir buhalterė Marta Petrikaitė (nuo 1921 X 1), raštininkė ir mašininkė Urtė Strekytė (nuo 1920 VII 1), antroji raštininkė Eva Simonaitikė (nuo 1921 I 1), kurjeris Dovidas Skėrys (nuo 1920 I 1). Nuo 1922 VI 26 Lietuvos atstovybė Klaipėdos krašte pasipildė dar vienu sekretoriumi S. Šimkumi. 1922 birželį įsteigtas pasų skyrius bei sienai kirsti liudijimų skyrius, kuriame dirbo 2 kanceliarijos darbuotojos. Nuo 1922 VI 1 papildomai įvestos pasų skyriaus vedėjo ir kanceliarijos darbuotojo-buhalterio pareigybės. 1922 rugpjūtį generaliniu sekretoriumi paskirtas A. Endziulaitis. 1922 VIII 19 J. Žilius ir Adolfas Klemas (Lietuvos atstovo Klaipėdos krašte pavaduotojas) buvo nelabai patenkinti jo paskyrimu ir prašė URM atsiųsti valdininką, mokantį rašyti prancūziškai (pageidavo Arongaužaitės), tačiau užsienio reikalų ministras V. Jurgutis nesutiko keisti jau paskirto A. Endziulaičio. Lietuvos atstovybė Klaipėdos krašte akylai stebėjo, kas vyksta Lenkijos konsulate Klaipėdoje. 1922 spalį įvedus litą, Lietuvos atstovybė Klaipėdos krašte uždarė sieną ir agitavo klaipėdiškius „glaustis prie Didžiosios Lietuvos“, nes joje stabili valiuta litas ir tai ekonomiškai būtų naudinga. Lietuvos atstovas Klaipėdos krašte prašė Lietuvos užsienio reikalų ministro atsiųsti daugiau litų į Prekybos ir pramonės banko Klaipėdos skyrių, kad klaipėdiečiai galėtų jų išsikeisti. Atstovybė rūpinosi, kad uždarius sieną per ją nevyktų kontrabanda, skundėsi Užsienio reikalų ministerijos Europos centro departamento direktoriui, kad Vandens kelių inspekcija Kaune išdavinėja leidimus baidokams įplaukti Nemunu į Didžiąją Lietuvą (jais buvo plukdomas kontrabandinis spiritas). Atstovybės vadovybė 1922 pabaigoje siūlė Užsienio reikalų ministerijai suvienodinti mokesčius už vizas ir sąskaitų patvirtinimą Lietuvos atstovybėje Klaipėdos krašte ir Berlyno atstovybėje, nes žmonės skundėsi dėl nevienodų mokesčių. 1922 gruodį Užsienio reikalų ministerijai nurodžius mokesčius už vizas imti tik litais arba JAV doleriais (blogiausiu atveju markėmis dienos kursu), atstovybė turėjo nemažai nuostolių. Ištisus 1922 metus vyko slaptas Lietuvos atstovybės Klaipėdos krašte susirašinėjimas su Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Centrinės Europos reikalų vedėju B. Dailide dėl pasirengimo Klaipėdos akcijai, ginklų sukilėliams tiekimo, agitacijos ir laikraščio leidybos. J. Žilius patarė Užsienio reikalų ministerijai Klaipėdos akcijai pinigų negailėti. Pasiuntinybės sekretorius vedė ir buvo atsakingas už užsienio pasų knygas, vizų knygas, sienos perėjimo ženklų žurnalus, didžiąsias knygas, apskaitos knygą nr. 9 prie Lietuvos Prekybos ir pramonės Banko Klaipėdos skyriaus, depozitų knygą nr. 281 prie Lietuvių banko Klaipėdoje (žr. lentelę). 1922 VI 16 apvogtas atsovybės pasų skyrius. Į vidų patekę vagys išlaužė užrakintą stalčių, jame esančias skrynutes ir išsinešė antspaudą, 5 Tautos Tarybos kvitus už I–V mėnesius, o buvusių Lietuvos atstovybės Klaipėdos krašte 2000 laiškmarkių ir 80 auksinų nelietė. Nepaliestas liko ir diplomatinio atstovo kambarys. Pasiaiškinime užsienio reikalų ministerijai Lietuvos atstovybės Klaipėdos krašte pasų skyriaus vedėjas A. Bruožis rašė, kad jis nežino, ar tai „politinė vagystė ar šiaip blogas noras, tačiau tai padarė žinantis žmogus“. Kiek vėliau B. Dailidė J. Žiliui rašė, jog jis neatmetąs galimybės, jog į tai įsivėlęs kuris nors atstovybės darbuotojas. Atstovybės darbas nenutrūko. Po 1923 I 15 įvykių Lietuvos vyriausybė paskyrė Antaną Smetoną nepaprastuoju atstovu prie Antantės komisijos. J. Žilius, iki tol buvęs Lietuvos atstovu Klaipėdos kraštui, tapo jo patarėju. Iki A. Smetonos atvykimo J. Žilius siuntė išsamias ataskaitas apie įvykius krašte po 1923 I 15, informavo apie Gelbėjimo komiteto darbus. 1923 I 25 atstovybėje dirbęs J. Pėteraitis pranešimuose Lietuvos Ministrų kabinetui siūlė kuo greičiau įvesti litą, naikinti ekonominę sieną tarp Lietuvos ir Klaipėdos krašto, perkelti muito sieną prie Nemuno, įvesti Lietuvos akcizo ir kitus mokesčius, t. y. kuo greičiau visose srityse susieti Klaipėdos kraštą su Lietuvos Respublika, kad politinis susijungimas būtų tik formalumas. Atstovybė siekė pateikti į Klaipėdą atvyksiančiai Antantės komisijai įvykusį faktą. 1923 II–1925 Lietuvos atstovybės Klaipėdos krašte funkcijas palaipsniui perėmė besiformuojanti Klaipėdos krašto gubernatūra. Kai kurie atstovybės darbuotojai liko dirbti gubernatūroje, o 1922–1923 Lietuvos respublikos pirmuoju atstovu Klaipėdos krašte buvęs J. Žilius 1925 XI 8 tapo Klaipėdos krašto antruoju gubernatoriumi.

Lent. **Lietuvos atstovybės Klaipėdos krašte išlaikymo išlaidos (algos ir kita) 1922**
1922 III 10 (auksinai/mėn.)	1922 VI 1 (auksinai/mėn.)	1922 VIII 10 (auksinai/mėn.)	1922 X (Lt/mėn.)
Atstovas – 4000	Atstovas – 9000	Atstovas – 30 000	Atstovas – 450
Reprezentacija – 2000	Reprezentacija – 6000	Atstovo pavaduotojas – 20 000	Sekretorius – 280
Atstovo padėjėjas – 3500	Atstovo pavaduotojas – 6000	1 sekretorius – 12 000	Pasų skyriaus vedėjas – 125
1 sekretorius – 2000	Sekretorius – 3500	2 sekretorius, pasų skyriaus vedėjas – 12 000
2 sekretorius – 2000	Pasų skyriaus vedėjas – 3500	Mašinistė‑stilistė – 7500	Buhalteris – 90
Mašininkė – 1400	Kvalifikuota mašininkė – 2500	Buhalteris – 500	Raštvedys – 80
Tarnas – 600	Kanceliaras‑buhalteris – 2000	1 pasų skyriaus raštininkas – 4000	Tarnas – 45
	Kanceliarijos darbuotoja – 1500	2 pasų skyriaus raštininkas – 3500
	Kanceliarijos darbuotoja – 1500	Tarnas‑kurjeris – 3500
Lietuvos atstovybės Klaipėdos krašte butas – 2000	Lietuvos atstovybės Klaipėdos krašte butas – 4000	Lietuvos atstovybės Klaipėdos krašte butas ir kanceliarija – 20 000	–
Kuras ir šviesa – 500	Kuras ir šviesa – 1000	Kuras ir šviesa – 3500	–
–	–	Reprezentacija – 4000	–
–	–	Kanceliarinės išlaidos – 5000	–
Kelionės išlaidos – 1000	Kelionės išlaidos – 2000	Kelionės išlaidos – 8000	–
Pašto ir telegrafo išlaidos – 1000	Pašto ir telegrafo išlaidos – 2000	Pašto, telegrafo ir telefono išlaidos – 2500	–
Spaudos išlaidos – 200	Spaudos išlaidos – 400	Spaudos išlaidos – 1000	–
Nenumatytos išlaidos – 500	Nenumatytos išlaidos – 1000	Nenumatytos išlaidos – 1000	–

Sandra Grigaravičiūtė

Iliustracija: Grafo Tiškevičiaus rūmai (neišlikę), kuriuose 1920–23 buvo įsikūrusi Lietuvos atstovybė Klaipėdoje, apie 1961 / Iš Dionizo Varkalio rinkinio

Grafo Tiškevičiaus rūmai (neišlikę), kuriuose 1920–23 buvo įsikūrusi Lietuvos atstovybė Klaipėdoje, apie 1961 / Iš Dionizo Varkalio rinkinio