lietuvininkų padėtis Rytprūsiuose tarpukariu
lietùvininkų padėts Rýtprūsiuose tarpùkariu. 1925 VIII 27 Tilžėje laišką Rytprūsių oberprezidentui pasirašę prūsų lietuviai skundėsi jų persekiojimu. Lietuvių giedotojų draugijos koncertams nesuteikiamos salės, koncertus visaip siekiama sutrukdyti. Konstatuojama, kad vis labiau pjudoma lietuvybė, kliudoma viešiems lietuvių renginiams, dešiniosios pakraipos laikraščiai kursto antilietuviškas nuotaikas. Laiške pabrėžiama, kad prūsų lietuviai neketina atsisakyti gimtosios kalbos ir papročių, reiškiama viltis, kad panašiems persekiojimams bus užkirstas kelias. Laišką pasirašė Vokietijos lietuvių susivienijimo, Tilžės Lietuvių giedotojų draugijos ir Tilžės lietuvių klubo atstovai. 1932 VI 24 Tilžėje vykusi Prūsų lietuvių konferencija paskelbė memorandumą apie lietuvininkų padėtį. Jame apžvelgiama Rytprūsių lietuvių gyvenama teritorija, jų skaičius ir etniniai giminystės ryšiai su senprūsiais, Prūsų (Mažosios) Lietuvos kolonizavimo politika, teikianti pirmenybę atvykėliams iš Vakarų Europos. Pažymima, kad anksčiau lietuvininkus Prūsijos valdžia daugmaž toleruodavo, veikė lietuviškos mokyklos, bažnyčiose buvo laikomos lietuviškos pamaldos, vokiečių mokslininkai tyrė lietuvių kalbą, tautosaką ir papročius. Tačiau po 1870–1871 įsigalėjo lietuvybės naikinimas. Mokyklose lietuvių kalba nebedėstyta, ji varyta iš bažnyčių. Ypač priešiška lietuvybei buvo spauda. Tilžėje priešiškai nusiteikusi minia persekiojo Vydūną. Buvo užpuldinėjami laikraščio Mitteilungen [Pranešimai] platintojai. Net valdžios asmenys ir įstaigos dalyvavo persekiojant prūsų lietuvius. Per 1932 II 14 išpuolį prieš lietuvius vadovus Tilžėje ir kitais atvejais policija laikėsi pasyviai. Tovės (Pakalnės aps.) žvejų kaimo, kur kalbėta beveik vien lietuviškai, girininkas Fitzneris terorizavo prūsų lietuvius, dalyvaujančius susirinkimuose Tilžėje ar vykstančius į ekskursijas į Didžiąją Lietuvą; apšaukdavo juos krašto išdavikais, grasindavo nebeduoti žiemą darbo miške ir medienos malkoms. Gyventojų skundai vyresnybei likdavo be atsako. Tilžės oberburmistras Salgė ne kartą viešai pareiškė apie priešišką nusistatymą lietuvybės atžvilgiu, o mokyklų tarėjas kurstė Tilžės lietuvininkų persekiojimą. Todėl skunde daroma išvada, kad lietuvių mažuma Rytprūsiuose persekiojama, trukdoma jos tautinė ir kultūrinė veikla.
Iliustracija: Mažlietuvės tautiniais drabužiais Vokietijos lietuvių susivienijimo patalpose Tilžėje. Pirmoje eilėje viduryje Eva Banaitytė, iš kraštų – seserys Šlenterytės, 1935 / Iš Evos Banaitytės-Koch rinkinio
Iliustracija: Tilžės lietuvių giedotojų draugijos choras, kairėje stovi vadovas Vydūnas, XX a. 3-iasis dešimtmetis / Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo