liejyba

liejýba, metalo apdirbimo būdas. Prūsoje apie liejybą žinota dar priešistoriniais laikais. Į kraštą įsiveržęs Kryžiuočių ordinas bei kolonistai iš Vakarų Europos atsinešė tobulesnes metalo liejybos technologijas. Krašte kūrėsi vis daugiau liejyklų. Liejyba itin suklestėjo XIX a,–XX a. pradžioje, veikė daug metalo dirbinių ir jų gamintojų įmonių bei dirbtuvių. Jos liejo įvairias žemės ūkio padargų, kitos technikos, buities rakandų detales. Buvo paplitusios lietinės puošmenos (durų rankenos ir kita). Būrų sodybose bei miestuose buvo gausu lietinių dirbinių. Tuometinį liejybos verslo mastą liudija labai paplitę lietiniai kapinių įrangos dirbiniai (antkapiai, antkapiniai paminklai, aptvarai kapinėse, kryžiai ir kita). Lietinių metalo dirbinių gausa Mažoji Lietuva išsiskyrė iš gretimų kraštų. Po Pirmojo pasaulinio karo, ekonominių krizių liejyba krašte sumenko. Sovietų okupacijos pradžioje kartais naudotasi naujųjų kolonistų aptikta liejybos įranga. Pvz., įmonės ženklu sovietų žymėtose senose formose lieti tradiciniai lygintuvai ir kita. Tačiau didelė dalis liejybos pramonės buvo vandališkai suniokota, nebeliko patyrusių meistrų bei liejybos tradicijų, prarastos tobulos technologijos.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Lieto metalo dirbinys – siuvamosios mašinos atramos (Remigijaus Pauliko rinkinys Viešvilėje), 2002

Iliustracija: XIX a. pabaigos metalinis kryžius Smalininkų kapinėse, 2001

Iliustracija: XIX a. pabaigos metalinis kryžius Smalininkų kapinėse, 2001

Iliustracija: XX a. pradžioje Tilžėje naudotas puodas (Evos Banaitytės-Koch rinkinys), 2002

Iliustracija: Antkapio liekanos Smalininkų kapinėse, 2001

Iliustracija: Karsto kojelė Smalininkų kapinėse, 2001

Iliustracija: XIX a. pabaigoje gamintas kapo apvadas