Mažosios Lietuvos
enciklopedija

lėktuvas

lėktuvai Klaipėdoje.

lėktùvas, sunkesnis už orą skraidymo aparatas su varikliu ir sparnais. Pirmą kartą Klaipėdoje lėktuvas pakilo į orą 1912 VIII 18. Per Pirmąjį pasaulinį karą lėktuvai kilo ir leidosi Karaliaučiaus, Įsruties kariniuose aerodromuose. Nuo 1920 keleiviniai lėktuvai naudoti kaip oro transporto priemonė. Po Versalio taikos sutarties pasirašymo Vokietijoje uždraudus gaminti karo lėktuvus, Varnemiundės aviacijos firma Arado bandė gaminti tokius lėktuvus Klaipėdos Lindenau laivų statykloje. Įkurta Allgemeine Flug- Gesellschaft Memel m.b.H. [Bendroji ribotos atsakomybės oro bendrovė]. Planuota būsimą produkciją parduoti Lietuvai. 1925 pagamintu dviviečiu naikintuvu AFG 1 (greitis – 250 km/h, sparnų ilgis – 12,6 m) sėkmingai atlikti bandomieji skrydžiai. Dėl finansavimo stokos projektas žlugo. Klaipėdoje lėktuvai daugiau nebegaminti. Tarpukariu Klaipėdoje atskrisdavo lėktuvų iš užsienio, jie tūpė Rumpiškės aerodrome ir kitur. 1931 IX 17 švedų keturviečiu lėktuvu Viking (galingumas – 144 kW / 155 AG) atskrido dienraščio Stockholm Tidningen redaktorius Sake ir lakūnas Sedebergas. 1930 IX 20 Klaipėdoje viešėjo 4 anglų hidroplanai Supermarine Southampton. 1935 X 2 iš Klaipėdos į Kauną su karo lėktuvu Anbo-IV parskraidintas transatlantinis lakūnas Feliksas Vaitkus. Lėktuvą valdė aviacijos majoras Česlovas Januškevičius. Lėktuvą lydėjo 1-osios oro eskadrilės 3 Fiat CR-20 naikintuvai. Nuo 1919 Rytprūsiuose lėktuvais gabentos pašto siuntos. Pvz., 1920–1922 pašto lėktuvai iš Karaliaučiaus skrisdavo į Klaipėdą, Kauną ir kitur. Nuo 1926 veikė Tilžės oro uotas. Jame 1936 tūpė 145 lėktuvai, atskraidinę 150 kg ir išskraidinę 759 kg pašto siuntų, 1238 ir 938 kg didesnių siuntinių. 1936 Karaliaučiaus oro uoste lankėsi per 2000 lėktuvų, kurie atskraidino 158 003 kg ir išskraidino 164 684 kg pašto siuntų, daug siuntinių. Epizodiškai veikė aerodromas prie Įsruties. Modernūs susisiekimo bei viensparniai lėktuvai demonstruoti per aviacijos sporto dienas Karaliaučiuje. 1935 IX 28 tokioje šventėje rodyti įvairūs pilotų triukai. Populiariausias buvo didelis 4 variklių, 34 vietų keleivinis lėktuvas su 7 žmonių įgula. Įdomus buvo mažo viensparnio lėktuvo pasirodymas. Demonstruotas ir senas, 1910 pagamintas, lėktuvas Hochocker, t. p. skraidė 8 dviviečiai (panašūs į lietuvišką Anbo-IV) naikintuvai. Dar aviacija.

Julius Žukas

Jonas Monkevičius

MLFA

Iliustracija: Erikas Mackus, pirmasis klaipėdiškis LR karo lakūnas, žuvęs per bandomąjį skrydį vienviečiu naikintuvu, 1931 / Iš Živilės Mačkutės rinkinio

Iliustracija: Klaipėdos oro uostas, atidarytas po 1923 netoli Rumpiškės dvaro / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondo

Iliustracija: Karaliaučiaus oro uosto Devau pastatai, 1928 / Iš Jono Monkevičiaus rinkinio

Iliustracija: Tilžės karinis oro uostas, 1914 / Iš Jono Monkevičiaus rinkinio

Iliustracija: Transatlantinio lakūno Felikso Vaitkaus sutikimas Klaipėdoje. Dalyvauja Vytauto Didžiojo gimnazijos atstovai – trečia iš kairės Rūta Kilmkaitytė, 1935 / Iš Rūtos Paplauskienės albumo

Iliustracija: Rašytojos Ievos Simonaitytės sūnėnas Vilius Masalskis, vermachto karo lakūnas, žuvęs Rytų fronte, 1942 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio

Iliustracija: Unikalaus skraidančio aparato FS-3 konstruktorius Ferdinandas Schulzas Rasytėje, 1924 / Iš MLEA

Iliustracija: Oreivis virš Kuršių nerijos, 1926 / Iš MLEA