oro transportas

óro transpòrtas. Pirmą kartą Klaipėdoje lėktuvas pakilo į orą 1912 VIII 18. Per Pirmąjį pasaulinį karą lėktuvai kilo ir leidosi Karaliaučiuje, Įsruties kariniuose aerodromuose. Mažojoje Lietuvoje reguliarus oro transportas atsirado po Pirmojo pasaulinio karo, kai buvo įrengti oro uostai Įsrutyje, Tilžėje (1926 prie Linkūnų gatvės), Karaliaučiuje, Klaipėdoje. 1913 Devau pratybų aikštėje prie Karaliaučiaus įrengtas karinis aerodromas, 1922 – tais laikais modernus oro uostas su keleivių atvykimo ir administracinėmis patalpomis, lėktuvų angarais. Iš pradžių skraidyta trumpomis oro linijomis: Karaliaučius–Įsrutis, Karaliaučius– Dancigas–Štetinas, Karaliaučius–Tilžė–Klaipėda. Netrukus susisiekimas oro transportu išsiplėtė, atsirado oro linijos: Karaliaučius–Berlynas, Karaliaučius–Stokholmas–Helsinkis, šiek tiek vėliau – Karaliaučius–Leningradas– Maskva. 1920–1922 veikė oro linijos: Karaliaučius–Kaunas (Ryga), Dancigas–Karaliaučius–Kaunas. Jas aptarnavo bendrovės Lloyd Ostflug G.m.b.H., Danziger Luftpost G.m.b.H. 1929 Karaliaučius su valstybės parama įsteigė Flughafengesellschaft m.b.H. [Oro uosto ribotos atsakomybės bendrovė]. Nuo 1931 lėktuvais keleiviai nuolat 2 kartus per dieną gabenti maršrutu Berlynas–Karaliaučius. Vėliau oro transportas iš Rytprūsių išplėstas į kitas šalis iki pat Maskvos (skrista per Kauną). Paslaugas teikė oro transporto bendrovės Flughafengesellschaft m.b.H. [Oro uosto akcnė bendrovė] (Karaliaučius), Allgemeine Flug- Gesellschaft Memel m.b.H [Bendroji oro bendrovė] (Klaipėda), Deutsche Aero Union (Berlynas), Deruluft (Ryga). Skraidyta nedideliais lėktuvais Fokker, Junkers (iki 10 keleivių ir iki 1 t krovinių). Nuo 1921 į Klaipėdą pakaitomis skrido lėktuvai ir hidroplanai. Lėktuvai leidosi šalia kareivinių esančiame pratybų lauke. 1921 III 10 čia pirmąkart nusileido lėktuvas. Klaipėdos magistratas aerodromui įrengti nupirko teritoriją tarp Rumpiškės dvaro pietinės ribos ir Smeltės pramoninio geležinkelio atšakos. 1921 rudenį įsigytas geležinių konstrukcijų angaras, kuriame galėjo tilpti 6 lėktuvai. Nuo 1922 pradėjo veikti Klaipėdos oro uostas. Skrydžių sezonas truko nuo gegužės 6 iki spalio 18. 1921–1922 skraidyta oro linija Dancigas–Karaliaučius–Klaipėda. 1924 oro linija pratęsta (Karaliaučius–Klaipėda–Ryga–Talinas–Helsinkis–Stokholmas). Skraidė metaliniai Junkers lėktuvai (galėjo skraidinti 6 žmones su pilotais). Taline buvo persėdama į hidroplanus. Apie 10 valandų trukdavo kelionė lėktuvu iš Klaipėdos į Stokholmą. 1925 skraidyta į Karaliaučių ir Rygą: IV–IX į Karaliaučių ir atgal buvo 287 skrydžiai (164 keleiviai), į Rygą ir atgal – 270 (26). 1926 atsisakyta nuostolingų reisų į Rygą. Skraidyta nauja oro linija Klaipėda–Tilžė. 1926 IV–X į Karaliaučių ir atgal nuvežti 142 keleiviai, į Tilžę ir atgal – 49. 1927 iš Klaipėdos lėktuvai skrido tik į Karaliaučių. 1927 V 25 susisiekimas oro transportu ten nutrauktas. 1933 Tilžės aerouoste tūpė 327 vietiniai ir tranzitiniai lėktuvai, atvežę 100 keleivių ir 1102 kg krovinių, išvežę 91 ir 699 (677 keleiviai, 4874 kg pašto, 13 922 kg krovinių pravežti tranzitu). Per Tilžę ėjo oro transportas linija Karaliaučius–Ryga–Talinas–Leningradas. Nuo 1936 bandyta atidaryti oro transporto liniją Kaunas–Klaipėda. Susisiekimo ministerijos derybos su Klaipėdos magistratu dėl miesto oro uosto Rumpiškėje panaudojimo užsitęsė ir buvo nesėkmingos. 1938 iš Lietuvos biudžeto skirta 300 tūkst. Lt oro linijai, Anglijoje įsigyti 2 keleiviniai lėktuvai. 1938 rugsėjį buvo keliolika skrydžių iš Kauno į Palangą. Klaipėdos pašto autobusai vietos keleivius ir paštą vežė į Palangos oro uostą ir atgal. Planuota 1939 pavasarį iš Kauno skraidyti tiesiai į Klaipėdą. Nuo 1921 IV 1 oro paštas vežtas kasdien oro linija Dancigas–Karaliaučius–Klaipėda, nuo 1922 V 8 – 3 kartus per savaitę maršrutu Dancigas–Karaliaučius–Klaipėda–Ryga. 1924 V 26 įvestas pašto susisiekimas oro transporto linija Karaliaučius–Klaipėda. Laiškų svoris negalėjo viršyti 400 g; mokestis už laiškus iki 20 g – 1 Lt, 60 centų už kiekvienus kitus 20 g. Nuo 1924 birželio nuolatinis pašto oro transportas pratęstas linijomis Dancigas–Kopenhaga–Fredericija–Flensburgas, t. p. paštas nuolatos gabentas į Taliną ir Helsinkį.

Dar skaitykite: aviacija, lėktuvas.

L: Brūvelis E. Latvijas aviacijas vesture 1919–1940. Riga, 2003, p. 284–286; MLFA.

Julius Žukas

MLEA