Mažosios Lietuvos
enciklopedija

latviai

kilme, kalba ir kultūra artimiausia lietuviams tauta.

lãtviai, kilme, kalba ir kultūra artimiausia lietuviams tauta, kalbanti indoeuropiečių kalbų šeimos, baltų kalbų grupės latvių kalba. Ši kalba susiformavo, kai senųjų latvių (ar latvių bei latgalių) kalbą perėmė dalis kuršių, žiemgalių, sėlių bei lyvių (finougrų tauta). Šiuo metu 1atvių yra apie 1,5 mln., iš jų apie 1,4 mln. gyvena Latvijoje, per 100 tūkst. – už Latvijos ribų (daugiausia JAV, Australijoje, Kanadoje), apie 4200 – Lietuvoje. Nuo seno latviai gyveno ir Mažojoje Lietuvoje. Istorikas Paulius Einhornas (mirė 1655) Historia Lettica, das ist Beschreibung der lettischen Nation 1649 [Latvijos istorija, tai yra 1atvių tautos aprašymas] rašo, kad latviai, kurie moka ir vokiškai, gyvena visame Baltijos jūros pakraštyje iki pat Dancigo. Jie patys nežino, iš kur ir kada jų protėviai atkeliavo. Greičiausiai tai buvo sulatvėję kuršiai, atsikėlę iš Kuršo Latvijoje. Iš dabartinės Latvijos atsikėlę žvejai išlaikė savo kalbą, save jie vadino kuršininkais (kursenieki), kalbančiais kursisku. Paulius Mėgotas, padėjęs Abeliui Viliui į prūsų kalbą versti M. Liuterio Enchiridioną, rašo, kad jis mokėjo latvių (matyt, kuršininkų – churischer) kalbą. 1587 Bažnytinės konsistorijos rašte Prūsijos kunigaikščiui nurodoma, kad Labguvoje būtina turėti kunigą, galintį kalbėti ne tik lietuviškai, bet ir prūsų bei latvių (kuršių) kalba, nes Labguvoje esama ne tik lietuvių, bet taip pat kuršių ir prūsų. Tuo metu Labguvoje dirbo visas šias kalbas mokėjęs Jonas Bretkūnas. Dėl sunkios baudžiavos bei ilgos karo tarnybos Latvijoje ir vėlesniais laikais latviai bėgdavo į Kuršių neriją. Tarp ankstesniųjų atvykėlių galėjo būti ne tik latvių, bet ir senųjų kuršių. Bendra evangelikų liuteronų religija irgi siejo latvius su Mažąja Lietuva.

Algirdas Sabaliauskas

Iliustracija: Margieta Štibelytė-Küpe, latvė iš Kunigiškių, prieš Antrąjį pasaulinį karą atitekėjusi į Karklininkus, 1974