Labotos archeologiniai paminklai

Labótos archeològiniai pamiñklai. Apylinkėse žinoma nemaža archeologinių paminklų: pilkapynas, keli kapinynai, pilis. Pilkapynas yra į rytus nuo Labotos (vok. Transauer Wald). Žinomi 4 ankstyvuoju geležies amžiumi datuojami pilkapiai. 3 pilkapius ištyrė Johannesas Wilhelmas Heydeckas. 2 pilkapių centre rastos akmenų dėžės su degintiniais palaidojimais urnose. 1 pilkapis apjuostas 2 akmenų vainikais, o akmenų dėžė įrengta sampilo pietiniame pakraštyje. Degintiniuose kapuose rasta įkapių: įvijinių smeigtukų, žalvarinis žiedelis, antkaklės dalis, žalio stiklo karoliukas. I kapinynas surastas 1895. Jis priskiriamas senajam geležies amžiui (II–IV a.), yra Schäferberg [Avių kalnas] kalvelėje. 1899 jame surasta daug atsitiktinių radinių. 1904 ardomą kapinyną žvalgė Emilis Hollackas. Kapai degintiniai, iš viršaus apdėti akmenų grindinėliais. Čia rasta romėniškų monetų, žieduotųjų ir palenkta kojele segių, profiliuotas geriamojo rago galo apkalas. Literatūroje minima kapinyne rasta žalvarinė žmogaus figūrėlė, kuri vėliau dingo. II kapinynas priklauso vėlyvajam geležies amžiui (XI–XII amžiai). Jis yra šiauriniame kaimo pakraštyje, į šiaurę nuo buvusios karčemos, prie Karaliaučiaus–Kranto plento. Surastas 1851, tiesiant plentą. 1906 kapinyną tyrinėjo E. Hollackas ir Adalbertas Bezzenbergeris. Ištirti 32 kapai. Jie degintiniai. 1910 statant namą buvo surasta daug naujų atsitiktinių radinių. Kapuose daug įkapių: ietigalių, kirvių, kalavijų, peilių, strėlių antgalių, diržų sagčių, geležinių pentinų, balnakilpių, žąslų, kamanų skambalų, spynų, šiferinių verpstukų, žalvarinių indų ir žirklių fragmentų, žiestos keramikos, smeigtukų, pasaginių segių ir sidabrinės monetos fragmentas. Retesnė įkapė rasta kape nr. 20, tai – pakabutis-mentelė. Kape nr. 29 rasta žalvarinė Romano IV Diogeno (1067–1070) bizantiška moneta su skyle pakabinti bei svarstyklės. 1 kirvis ir daugelio ietigalių įmovos, puoštos sidabro inkrustacijomis. Šalia II kapinyno, senosios prūsų gyvenvietės vietoje, 1937 surasti vyskupo pilies pamatai. Jos griuvėsiai, matyt, dar buvo išlikę iki XVIII a. pradžios. Jie pavaizduoti to meto graviūroje. Iš pilies gyvavimo laikų surasti Ordino brakteatai, plokštelinė segė su užrašu.

L: Bezzenberger A. Gräberfeld bei Laptau // Prussia, 1914, 23. Heft, 1. Teil, S. 157–179; Hermanowski G. Ostpreußen. Wegweiser durch ein unvergessenes Land. Augsburg, 1996, S. 179–180; Кулакоъ В. И. Древности пруссов VI–ХIII вв. Москва, 1990, с. 72–73.

Valdemaras Šimėnas

Iliustracija: Ornamentuotas kirvis iš Labotos kapinyno / Iš Valdemaro Šimėno rinkinio

Iliustracija: Labotos schema / Iš Valdemaro Šimėno rinkinio